Praktinė mokymų programa
Emocinė gerovė ir įtrauktis
- Žmonių, kultūros, organizacijų vystymo profesionalams
- Dirbantiems arba ketinantiems dirbti emocinės gerovės srityje
- Norintiems diegti sisteminius emocinės gerovės sprendimus
Trumpai
Keturių dalių mokymų programa. Dalyvavimas projektų rengimo praktikos grupėje – pasirinktinai. Dalis užsiėmimų vyks gyvai, Vilniuje, kiti – nuotoliniu būdu.
2023 m. vasario 9 d.
25 val. praktikos ir teorijos, užsiėmimai nuo vasario iki gegužės mėn.
Dešimtmečius organizacinio, klinikinio ir akademinio darbo patirties turintys ekspertai
1300 € registruojantis iki 12/31;
1100 € be projektų grupės;
-10%, jei registruojatės dviese ar daugiau
Organizacijose dirbantiems personalo, kultūros, įtraukties, gerovės ir organizacijų vystymo profesionalams
Iki 20 žmonių
Pradžia
Trukmė
Kas veda?
Kaina (be PVM)
1100 € be projektų grupės;
-10%, jei registruojatės dviese ar daugiau
Kam skirta?
Grupės dydis
Programos struktūra:
I dalis: Žemėlapis
Emocinės gerovės apibrėžtis; sąsajos su organizacijos branda ir procesais; strategijos kūrimas ir temos aktualizavimas.
Po šios dalies žinosite, kaip už(si)tikrinti paramą idėjoms, stiprinančioms emocinę gerovę ir įtraukį savo organizacijoje. Gebėsite užtikrinti, kad organizacijos procesai stiprina darbuotojų psichikos sveikatą. Mokėsite atpažinti ir žinosite, kaip valdyti veiksnius, silpninančius darbuotojų psichikos sveikatą. Galėsite sukurti organizacijos emocinės gerovės strategiją, išsikelti tikslus ir vertinti rezultatus.
II dalis: Patirtys
Sunkumai, su kuriais susiduria darbuotojai: kaip atpažinti ir kaip padėti?
Po šios dalies galėsite atpažinti dažnai patiriamus psichikos sveikatos sunkumus ir mokėsite užtikrinti/nukreipti pasinaudoti pagalbos ištekliais:
- Ištikus psichologinei krizei ar patyrus traumą
- Susidūrus su depresija ar nerimu
- Patiriant perdegimą
- Kilus krizei dėl žalingo psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
III dalis: Įrankiai
Įgalinanti praktika link emocinės gerovės ir įtraukties organizacijose.
Po šios dalies žinosite, kaip komunikuoti apie emocinę sveikatą. Galėsite naudotis emocinės gerovės žodynu, kuriančiu pagarbią ir įtraukią kultūrą. Mokėsite ugdyti organizacijos atvirumą darbuotojų asmeninėms patirtims ir galėsite atpažinti paplitusius mitus, trukdančius kalbėtis apie emocinę gerovę. Gebėsite efektyviai reaguoti darbuotojams susidūrus su asmeniniais sunkumais. Žinosite, kaip pritaikyti darbo vietą ir kurti asmeninius gerovės planus.
IV dalis: Projektų rengimo praktika
Mentorystė ir žinių pritaikymas savo organizacijoje.
Galėsite inicijuoti ir įgyvendinti pokyčių projektą, išsprendžiantį jūsų organizacijai aktualų iššūkį ar problemą.
Gilinsite programos metu gautas žinias, stiprinsite įgūdžius ir pritaikysite pateiktus įrankius savo organizacijos aktualijoms.
Keisitės patirtimi, iš jos mokysitės bei sulauksite profesinio palaikymo.
I dalis: Žemėlapis
I dalis: Žemėlapis
Emocinės gerovės apibrėžtis; sąsajos su organizacijos branda ir procesais; strategijos kūrimas ir temos aktualizavimas.
Po šios dalies žinosite, kaip už(si)tikrinti paramą idėjoms, stiprinančioms emocinę gerovę ir įtraukį savo organizacijoje. Gebėsite užtikrinti, kad organizacijos procesai stiprina darbuotojų psichikos sveikatą. Mokėsite atpažinti ir žinosite, kaip valdyti veiksnius, silpninančius darbuotojų psichikos sveikatą. Galėsite sukurti organizacijos emocinės gerovės strategiją, išsikelti tikslus ir vertinti rezultatus.
II dalis: Patirtys
II dalis: Patirtys
Sunkumai, su kuriais susiduria darbuotojai: kaip atpažinti ir kaip padėti?
Po šios dalies galėsite atpažinti dažnai patiriamus psichikos sveikatos sunkumus ir mokėsite užtikrinti/nukreipti pasinaudoti pagalbos ištekliais:
- Ištikus psichologinei krizei ar patyrus traumą
- Susidūrus su depresija ar nerimu
- Patiriant perdegimą
- Kilus krizei dėl žalingo psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
III dalis: Įrankiai
III dalis: Įrankiai
Įgalinanti praktika link emocinės gerovės ir įtraukties organizacijose.
Po šios dalies žinosite, kaip komunikuoti apie emocinę sveikatą. Galėsite naudotis emocinės gerovės žodynu, kuriančiu pagarbią ir įtraukią kultūrą. Mokėsite ugdyti organizacijos atvirumą darbuotojų asmeninėms patirtims ir galėsite atpažinti paplitusius mitus, trukdančius kalbėtis apie emocinę gerovę. Gebėsite efektyviai reaguoti darbuotojams susidūrus su asmeniniais sunkumais. Žinosite, kaip pritaikyti darbo vietą ir kurti asmeninius gerovės planus.
IV dalis: Projektų rengimo praktika
IV dalis: Projektų rengimo praktika
Mentorystė ir žinių pritaikymas savo organizacijoje.
Galėsite inicijuoti ir įgyvendinti pokyčių projektą, išsprendžiantį jūsų organizacijai aktualų iššūkį ar problemą.
Gilinsite programos metu gautas žinias, stiprinsite įgūdžius ir pritaikysite pateiktus įrankius savo organizacijos aktualijoms.
Keisitės patirtimi, iš jos mokysitės bei sulauksite profesinio palaikymo.
Mokymų vedėjai
Karilė Levickaitė, psichologė
Karilė Levickaitė – MB „Gijos“, partnerė ir konsultantė, psichologė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė, turinti daugiau nei 20 metų patirtį diegiant pažangias psichikos sveikatos stiprinimo praktikas. Karilė yra įgijusi diplomą Indijos teisės draugijos Psichikos sveikatos, teisės bei politikos centre ir yra leidinio „Psichikos sveikata darbe“ bei dešimčių kitų publikacijų autorė.
Psichikos sveikatą turime mes visi, tačiau ne visada mokame ją suprasti, pažinti ir ja pasirūpinti. Programos metu su Karile tyrinėsime žmonių patirtis organizacijose, atrasime naujų būdų, kaip puoselėti gerovę ir atliepti darbuotojų asmeninius poreikius – nuo sveikatos stiprinimo iniciatyvų iki darbo vietų pritaikymo darbuotojams, patiriantiems ilgalaikius sunkumus. Karilė bus vienos iš projektų rengimo grupių mentorė.
Milda Autukaitė, organizacijų psichologė
Milda Autukaitė – organizacijų̨ psichologė, lyderystės ir organizacijų vystymo konsultantė, MB „GIJOS“ partnerė, konsultantė.
Milda daugiau nei 15 metų dirbo įvairiose vadovaujančiose pozicijose personalo srityje. Milda yra sertifikuota organizacijų vystymo ir pokyčių valdymo konsultantė (Tavistock Institute of Human Relations, UK), yra baigusi grupių dinamikos studijų programą VU, kurioje dabar dirba kaip mokytoja ir supervizorė.
Programoje Milda su dalyviais susitiks dalyviais pirmoje ir trečioje dalyse, kuriose aptarsime kaip emocinė gerovė ir psichikos sveikata integruojasi į įvairius HR procesus organizacijose, aptarsime strategijos kūrimo svarbą bei temos aktualizavimo galimybes. Milda, kaip ir Karilė, bus vienos iš projektų rengimo grupių mentorė.
Mirolanda Trakumaitė, psichologė–psichoterapeutė
Mirolanda Trakumaitė, psichologė – psichoterapeutė, turinti Europos psichologo sertifikatą EuroPsy. Profesinę karjerą pradėjo kaip klinikinė psichologė. Pastaruosius 20 metų konsultuoja organizacijas, veda mokymus, skaito paskaitas. Ekspertinės sritys: streso valdymas, perdegimas, emocinis intelektas, psichologinis gerovė.
Programoje Mirolanda su dalyviais susitiks seminare apie perdegimą. Seminare kalbėsimės apie tai, kas yra perdegimas; kuo perdegimas skiriasi nuo didelio nuovargio? Kokie yra perdegimo rizikos faktoriai asmeniniame ir organizaciniame lygmenyse? Kas yra svarbu rūpinantis perdegimo prevencija, ir kaip elgtis susidūrus su perdegimo atvejais arba perdegimo rizika organizacijose?
Rūta Karpec, psichologė-psichoterapeutė
Rūta Karpec – psichologė, psichodinaminės krypties psichoterapeutė, turinti daugiau nei 12 metų patirties, prisidėjusi prie plataus spektro mokymų programų rengimo, pastaruosius 6 metus vedusi mokymus organizacijoms įvairiomis psichikos sveikatos temomis.
Rūtos seminare susipažinsime su pagrindinėmis depresijos ir nerimo sutrikimų formomis ir simptomais. Kalbėsime apie pagalbos būdus, apie tikėtinus vaistų vartojimo šalutinius poveikius ir ką tai gali reikšti darbo aplinkoje. Mokysimės atskirti klinikinės depresijos požymius nuo adaptyvios liūdesio emocijos ar gedėjimo. Taip pat ieškosime atsigavimą skatinančių veiksnių, galimus kritinius periodus darbe ir pagrindinius jų išbuvimo principus. Praktinių užduočių metu aptarsime aktualias darbo aplinkoje pasitaikančias situacijas ir bandysime taikyti įgytas žinias.
Andrius Lošakevičius, psichologas
Andrius Lošakevičius – psichologas, turintis daugiau kaip 15 metų klinikinio darbo patirtį. Šalia praktinio psichologo darbo, Andrius daugiau nei 10 metų veda mokymus psichikos sveikatos temomis. Andrius užsiima privačia psichologo praktika, dirba individualiai su suaugusiais, psichologinius sunkumus išgyvenančiais žmonėmis, ir yra mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos narys.
Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo tema – kelianti nemažai emocijų, veikiama moralinių vertinimų, nuostatų ir klaidingų įsitikinimų. Dauguma žmonių nesupranta, kodėl ar kaip žmonės tampa priklausomi nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tai – sudėtingas procesas, galintis sukeliantis sutrikimą, dėl kurio tiesiog nustoti vartoti šias medžiagas nėra paprasta. Užsiėmimo metu Andrius analizuos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ypatumus ir mechanizmus, vedančius prie žalingo vartojimo, bei būdus, kaip tvarkytis su priklausomybe.
Dr. Asta Adler, psichologė-psichoterapeutė
Dr. Asta Adler – psichologė-psichoterapeutė, Jungiškos krypties analitikė, turinti daugiau nei 20 metų darbo patirties su įvairaus amžiaus klientais: vaikais, paaugliais ir suaugusiais. Asta sukaupusi didelę patirtį tiek praktinėje, tiek mokslinėje srityse tyrinėjant vaikų prieraišumą, traumas bei pagalbos galimybes. Šiuo metu dirba Vilniaus Universitete, Psichologijos Institute, raidos psichopatologijos centre docente ir turi privačią psichoterapijos praktiką.
Asmeninės krizės ir psichologinės traumos yra, deja, neatsiejama gyvenimo dalis. Gyvenant tarp žmonių, svarbu yra suprasti ir išmokti atpažinti skaudžius periodus, sudėtingas asmenines reakcijas ir tinkamai į tai reaguoti. Atidumas ir supratingumas darbe, asmeninė ir organizacinė parama krizes patiriantiems darbuotojams, augina organizacijas ir sušildo santykius jose.
Karilė Levickaitė, psichologė
Karilė Levickaitė – MB „Gijos“, partnerė ir konsultantė, psichologė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė, turinti daugiau nei 20 metų patirtį diegiant pažangias psichikos sveikatos stiprinimo praktikas. Karilė yra įgijusi diplomą Indijos teisės draugijos Psichikos sveikatos, teisės bei politikos centre ir yra leidinio „Psichikos sveikata darbe“ bei dešimčių kitų publikacijų autorė.
Psichikos sveikatą turime mes visi, tačiau ne visada mokame ją suprasti, pažinti ir ja pasirūpinti. Programos metu su Karile tyrinėsime žmonių patirtis organizacijose, atrasime naujų būdų, kaip puoselėti gerovę ir atliepti darbuotojų asmeninius poreikius – nuo sveikatos stiprinimo iniciatyvų iki darbo vietų pritaikymo darbuotojams, patiriantiems ilgalaikius sunkumus. Karilė bus vienos iš projektų rengimo grupių mentorė.
Milda Autukaitė, organizacijų psichologė
Milda Autukaitė – organizacijų̨ psichologė, lyderystės ir organizacijų vystymo konsultantė, MB „GIJOS“ partnerė, konsultantė.
Milda daugiau nei 15 metų dirbo įvairiose vadovaujančiose pozicijose personalo srityje. Milda yra sertifikuota organizacijų vystymo ir pokyčių valdymo konsultantė (Tavistock Institute of Human Relations, UK), yra baigusi grupių dinamikos studijų programą VU, kurioje dabar dirba kaip mokytoja ir supervizorė.
Programoje Milda su dalyviais susitiks dalyviais pirmoje ir trečioje dalyse, kuriose aptarsime kaip emocinė gerovė ir psichikos sveikata integruojasi į įvairius HR procesus organizacijose, aptarsime strategijos kūrimo svarbą bei temos aktualizavimo galimybes. Milda, kaip ir Karilė, bus vienos iš projektų rengimo grupių mentorė.
Mirolanda Trakumaitė, psichologė–psichoterapeutė
Mirolanda Trakumaitė, psichologė – psichoterapeutė, turinti Europos psichologo sertifikatą EuroPsy. Profesinę karjerą pradėjo kaip klinikinė psichologė. Pastaruosius 20 metų konsultuoja organizacijas, veda mokymus, skaito paskaitas. Ekspertinės sritys: streso valdymas, perdegimas, emocinis intelektas, psichologinis gerovė.
Programoje Mirolanda su dalyviais susitiks seminare apie perdegimą. Seminare kalbėsimės apie tai, kas yra perdegimas; kuo perdegimas skiriasi nuo didelio nuovargio? Kokie yra perdegimo rizikos faktoriai asmeniniame ir organizaciniame lygmenyse? Kas yra svarbu rūpinantis perdegimo prevencija, ir kaip elgtis susidūrus su perdegimo atvejais arba perdegimo rizika organizacijose?
Rūta Karpec, psichologė-psichoterapeutė
Rūta Karpec – psichologė, psichodinaminės krypties psichoterapeutė, turinti daugiau nei 12 metų patirties, prisidėjusi prie plataus spektro mokymų programų rengimo, pastaruosius 6 metus vedusi mokymus organizacijoms įvairiomis psichikos sveikatos temomis.
Rūtos seminare susipažinsime su pagrindinėmis depresijos ir nerimo sutrikimų formomis ir simptomais. Kalbėsime apie pagalbos būdus, apie tikėtinus vaistų vartojimo šalutinius poveikius ir ką tai gali reikšti darbo aplinkoje. Mokysimės atskirti klinikinės depresijos požymius nuo adaptyvios liūdesio emocijos ar gedėjimo. Taip pat ieškosime atsigavimą skatinančių veiksnių, galimus kritinius periodus darbe ir pagrindinius jų išbuvimo principus. Praktinių užduočių metu aptarsime aktualias darbo aplinkoje pasitaikančias situacijas ir bandysime taikyti įgytas žinias.
Andrius Lošakevičius, psichologas
Andrius Lošakevičius – psichologas, turintis daugiau kaip 15 metų klinikinio darbo patirtį. Šalia praktinio psichologo darbo, Andrius daugiau nei 10 metų veda mokymus psichikos sveikatos temomis. Andrius užsiima privačia psichologo praktika, dirba individualiai su suaugusiais, psichologinius sunkumus išgyvenančiais žmonėmis, ir yra mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos narys.
Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo tema – kelianti nemažai emocijų, veikiama moralinių vertinimų, nuostatų ir klaidingų įsitikinimų. Dauguma žmonių nesupranta, kodėl ar kaip žmonės tampa priklausomi nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tai – sudėtingas procesas, galintis sukeliantis sutrikimą, dėl kurio tiesiog nustoti vartoti šias medžiagas nėra paprasta. Užsiėmimo metu Andrius analizuos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ypatumus ir mechanizmus, vedančius prie žalingo vartojimo, bei būdus, kaip tvarkytis su priklausomybe.
Dr. Asta Adler, psichologė-psichoterapeutė
Dr. Asta Adler – psichologė-psichoterapeutė, Jungiškos krypties analitikė, turinti daugiau nei 20 metų darbo patirties su įvairaus amžiaus klientais: vaikais, paaugliais ir suaugusiais. Asta sukaupusi didelę patirtį tiek praktinėje, tiek mokslinėje srityse tyrinėjant vaikų prieraišumą, traumas bei pagalbos galimybes. Šiuo metu dirba Vilniaus Universitete, Psichologijos Institute, raidos psichopatologijos centre docente ir turi privačią psichoterapijos praktiką.
Asmeninės krizės ir psichologinės traumos yra, deja, neatsiejama gyvenimo dalis. Gyvenant tarp žmonių, svarbu yra suprasti ir išmokti atpažinti skaudžius periodus, sudėtingas asmenines reakcijas ir tinkamai į tai reaguoti. Atidumas ir supratingumas darbe, asmeninė ir organizacinė parama krizes patiriantiems darbuotojams, augina organizacijas ir sušildo santykius jose.