Labai noriu padėti – suteiksiu tau pseudopagalbą

Vienaip ar kitaip, daugumai mūsų yra tekę arba patirti, arba stebėti pseudopagalbą.

Milda Autukaitė, apie apie diskusijas renginyje „Pseudopagalba eina į darbą“

Komandoje kilo konfliktas tarp kelių narių – vadovas pasiūlė išsispręst asmeniškai. Darbuotojai pasisako apie perdegimo požymius – jiems pasiūloma nueiti į jogą pietų pertraukos metu. Organizacijoje kyla daug sunkumų bendradarbiaujant – įmonė suorganizuoja darbostogas. Darbuotojai patiria didelę įtampą dėl neveikiančių procesų – jiems pasiūlomos išorinio psichologo konsultacijos.

Ar Jums pažįstamos tokios bei panašios situacijos? Kuomet organizacijos, kolegos, vadovai, ekspertai ar konsultantai tarytum siūlo pagalbos būdą, bet Jūs, kaip pagalbos gavėjas, aiškiai suprantate – Jums reikia ne to! Čia ne pagalba. Čia kažkokia pagalbos imitacija!

Apie pseudopagalbos reiškinį organizacijose „Gijų“ vebinare kalbėjomės su VU docente, supervizore ir grupių terapeute Birute Švedaite Sakalauske. Pseudopagalbos strategija organizacijose Birutei ir kartu tyrimą atlikusiems VU kolegoms išniro netikėtai. Atliekant kokybinį socialinių paslaugų nepilnamečiams tyrimą, pradžioje aiškiai matėsi 2 taikomos pagalbos strategijos:

  • Pripažinimo – strategija, kai pagalbos tiekėjai bando suprasti neatlieptą – kliento, darbuotojo, organizacijos, tam tikros grupės – poreikį bei siūlo pagalbą, kuri tą poreikį atliepia.
  • Nepaisymo – strategija, kai pagalbos tiekėjai neatsižvelgia, ignoruoja poreikį ir pagalbos neteikia.

Tačiau pasak Birutės, greta pirmųjų dviejų, tyrėjams išryškėjo ir dar viena strategija – pseudopripažinimo arba pseudopagalbos. Tai – reiškinys, kuomet per daug nesigilinama į poreikius, daugiau reaguojama į pasekmes ar simptomus, ir pasiūlomos pagalbos priemonės, kurios neatliepia tikrojo poreikio, tačiau neva kažkaip padeda sušvelninti pasekmes ar simptomus.

Man pačiai stebint tokius reiškinius organizacijose dažnai kyla įdomus jausmas – supranti, kad lyg ir bandoma padėti, bet iš tikrųjų – ne. Lyg organizacijos naudotųsi mažų vaikų kambario tvarkymo strategija – kuomet visi matomi išmėtyti daiktai greitai sukišami į stalčius, spintas ir jie uždaromi. Iš išorės atrodo tvarkingai. Bet neduok Dieve, tokią spintą atidarysi!

Tad, grįžtant prie pradžioje išvardintų pseudopagalbos pavyzdžių: ką „sukišame į spintą“, kai pasiūlome komandos nariams konfliktus išsispręsti asmeniškai? Ko vengiame, kai bendradarbiavimo iššūkius bandome spręsti darbostogomis? Kaip jaustis pervargusiam darbuotojui, kai jam pasiūloma nueit į jogą ir po to grįžti į tą pačią nepakitusią darbo realybę?

Kaip aptarėme diskusijoje, pseudopagalbą teikiančių organizacijų realybė irgi nėra lengva. Pseudopagalbą teikiančios organzacijos ar specialistai paprastai išgyvena daug beprasmybės jausmo, pačios organizacijos dažnai pasmerktos ribotam augimui ir sėkmei, nes tiesiog negali atvirai kalbėti(s), kaip jos veikia ir ką gali daryti kitaip. Jei išdrįsime pripažinti, kad joga nesumažins perdegimo rizikos – ką tuomet daryti? Juk tikrai atsivers daug sudėtingų klausimų, į kuriuos reikės ieškoti atsakymų ir sisteminių sprendimo priemonių. Pagalbos ir kylančių iššūkių kompleksiškumas gali būti viena iš priežasčių, kodėl organizacijos imasi pseudopagalbos – kai iššūkiai labai kompleksiški, tarytum saugiau padaryti „kažką paprasčiau“ ir „užsidėti pliusą“. Kiti galimi pseudopagalbą teikiančių organizacijų motyvai, apie kuriuos kalbėjomės su Birute, yra spaudimas – organizacijai trūksta laiko, ji patiria kokių nors suinteresuotų šalių spaudimą, stoka – organizacijai trūksta resursų tinkamai pagalbai teikti ir kontekstas ar vyraujantis naratyvas – pavyzdžiui, organizacija teigia, kad svarbi kultūros dalis yra susitarimai, tad konfrontuoti, išsakyti skirtingą nuomonę tokiame kultūriniame kontekste gali būti labai sudėtinga.

Iš renginio metu kilusių diskusijų supratome, kad vienaip ar kitaip daugumai mūsų yra tekę arba patirti arba stebėti pseudopagalbą. Ir nors paprastų atsakymų į klausimą „ką daryti?“, nėra, diskusijos pabaigoje apibendrinome, kad labai svarbu pseudopagalbą teikiančiose organizacijose bandyti tai įvardinti. Nes sykis tai įvardinta – jau niekada nebebus taip kaip buvę ir kiekvienas iš mūsų turime galią mažinti pseudopagalbos apraiškų savo organizacijose, komandose ir bendruomenėse.

 

 

Kitos naujienos

Gaukite naujienas apie
emocinę gerovę darbe