„Liūdnasis pirmadienis“, arba kaip (ne)komunikuoti emocinės gerovės temomis organizacijose

Emocinė gerovė ir psichikos sveikata yra sudėtingas reiškinys neturintis vienos priežasties. Nėra ir vienos liūdniausios metų dienos.

Trečiasis sausio pirmadienis kartais vis dar pavadinamas „liūdnuoju pirmadieniu“, pažymint, kad ši diena yra pati slogiausia metų diena, per kurią yra patiriama daugiausiai nerimo ar depresijos.

Šio pirmadienio išskyrimas yra klaida dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – nes tai farsas. Antroji – nes nerimo ar depresijos trivializavimas susiejant juos su oro sąlygomis, nuo švenčių praėjusiu laiku ar atlyginimo išmokėjimo terminais nustumia į paraštes emocinius sunkumus patiriančių žmonių tikruosius išgyvenimus. Emocinių iššūkių patiriame mes visi, įvairiu metu dėl daugybės įvairių priežasčių.

Liūdnojo pirmadienio mitas gimė 2005 m. kaip turistinių kelionių bendrovės pranešimas spaudai, kuriame teigta, kad šis atradimas ir teiginys remiasi jų skaičiavimais. Šie skaičiavimai buvo atmesti kaip pseudomoksliniai.

Kodėl mes patiriame emocinių ar psichikos sveikatos sunkumų? Dažnai sunkumai kaupiasi ir susikuria akumuliacinis efektas: nemalonūs, jaudinantys ar sunkūs dalykai įvairiose gyvenimo srityse susideda ir prislegia. Pavyzdžiui, patiriama įtampa dėl santykių namuose, darbe nepavyksta pasiekti reikalaujamų rezultatų, sugenda automobilis ir kyla finansinių iššūkių.

Prislegia ir mums individualiai reikšmingi, stiprūs neigiami įvykiai, konfliktai, nepasiteisinę lūkesčiai, įvairūs socialiniai nemalonumai ir psichologinės krizės.

Tiesa, kad kai kurie žmonės turi didesnį polinkį reaguoti į sunkumus prislėgtai ar depresyviai, lyginant su kitais, kurie labiau linkę pasitelkti įveikas. Skirtingas reakcijas gali sąlygoti neuroypatumai, ankstesnės gyvenimo patirtys, psichologiniai, socialiniai įgūdžiai ar kontekstas, kurį tikrai ne visada galima pakeisti.

Dažnai aptariamas šviesos stygius žiemos metu visiems tikrai nesukelia apatijos ar prislėgtos nuotaikos. Jo poveikis savijautai gali priklausyti nuo tuo metu turimų psichologinių, ekonominių ir socialinių išteklių.

Emocinė gerovė ir psichikos sveikata yra sudėtingas reiškinys neturintis vienos priežasties. Nėra ir vienos liūdniausios metų dienos. Žmogiškos patirtys yra sudėtingos, reikalaujančios jautrumo, o jas suprimityvinant gali atsirasti priešiškumas svarbioms organizacijos iniciatyvoms ar žinutėms.

Komunikacija apie psichikos sveikatą ir emocinę gerovę yra labai svarbi. Tačiau netinkamai parinktos progos ar žinutės gali sukelti ne tokias pasėkmes, kokių siekta. Žemiau – šeši patarimai, kurie padės organizacijose jautriai ir tinkamai komunikuoti apie emocinę gerovę ir psichikos sveikatą bendruomenei:

• Visus metus organizacijose skirti dėmesį emocinei gerovei, skatinant kolegų dėmesingumą vienas kitam bei atvirumą apie tai kalbėti ir pasiūlyti paramą ir pagalbą, esant reikalui – padėti ieškoti profesionalios pagalbos.
• Jeigu norisi sieti iniciatyvas su reikšmingomis datomis (o jų tikrai yra), verta pagalvoti apie susitelkimą į konkretesnes emocinės gerovės ar psichikos sveikatos sritis ar žmonių patyrimus. Pavyzdžiui, išnaudoti Tarptautinę psichikos sveikatos dieną švietimo renginiams, naujoms iniciatyvoms, o gal kviesti organizacijoje veikiančias bendruomenes pasidalinti savo aktualijomis ar patirtimis tam tikromis dedikuotomis dienomis.
• Vengti psichiatrinių diagnozių darbo aplinkoje. Eliminuoti pseudo-psichologinius terminus ir palikti ramybėje mokslo duomenimis nepagrįstas paslaugas ir teorijas, tokias kaip veidotyra ar žmonių psichotipai.
• Asmeninės psichikos sveikatos sunkumų patirtys yra asmeniškos, kintančios ir prašosi jautrumo. Verta kurti progas dalintis asmeninėmis patirtimis ir skatinti prabilti kolegas, akcentuojant, kad sunkumų patirčių turi visi. Apie jas kalbėdami galime vienas kitą geriau suprasti bei, atsižvelgiant į individualius ypatumus ir poreikius, vienas kitu pasirūpinti.
• Vartoti įtraukią kalbą. Ji nurodo organizacijos vertybes. Vienos žinučių formuluotės gali stiprinti santykius ir pasitikėjimą, kitos – gali ir atstumti. Emocinės gerovės ir psichikos sveikatos srityje reikėtų ypatingai vengti formuluočių, kurios kurtų „jie“ ir „mes“ skirtį. Pavyzdžiui, frazė kviečianti „didinti toleranciją psichikos sveikatos sutrikimų turintiems kolegoms“, siunčia žinią apie atskirtį ir žemina, dalina, o ne buria bendruomenę.
• Diegti iniciatyvas, kurios yra pritaikytos įvairiems poreikiams, ir jas komunikuoti: nuo emocinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo, švietimo iniciatyvų iki asmeninio dėmesio komandose ir individualiai su asmeniniais sunkumais susidūrusiems kolegoms.