Šios vis plačiau pasaulyje ir Lietuvoje žymimos datos - puikios progos pasikalbėti apie emocinę gerovę darbe 2025 metais.

Streso valdymas be streso šaltinių valdymo: ar šildome namus kiauromis sienomis?
Organizacijoms verta kreipti dėmesį į streso šaltinius darbo aplinkoje ir juos nuosekliai valdyti.
JAV Psichologų asociacija 2023 m. lapkričio mėnesį pasidalino rezultatais tyrimo, kuriame atidžiau žvelgia į JAV gyventojų patiriamą stresą ir jo pasekmes.
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad deklaruojamas grįžimas į įprastas gyvenimo vėžes po COVID-19 maskuoja tebesitęsiantį pandemijos poveikį žmonių sveikatai ir gerovei.
Tyrimo pristatyme asociacija primena, kad ilgalaikis stresas didina įvairių psichikos sveikatos sunkumų riziką, trukdo įveikti kasdieninius iššūkius, gali turėti poveikį požiūriui į ateitį ir tikslų kūrimui bei turi reikšmingą poveikį mūsų fizinei sveikatai: organizmas tampa itin jautrus, neigiamai veikiama imuninė sistema, plinta uždegimai, didėja įvairių negalavimų rizika. Ilgalaikiam stresui įveikti reikia kitokių įgūdžių nei prisitaikyti prie laikinų stresorių.
Kalbant apie streso valdymą, daugelis naštą neša vieni. Maždaug trys iš penkių apklaustųjų teigė, kad apskritai nekalba apie savo stresą, nes nenori užkrauti naštos kitiems. Daugiau nei du iš penkių teigė, kad nemano, jog kas nors supranta, ką jie išgyvena, o daugiau nei pusė teigė, kad norėtų turėti galimybę į ką nors kreiptis patarimo ar paramos.
Vienas iš trijų apklaustųjų teigė, kad jaučiasi užvaldyti streso, kad ir ką bedarytų. Tai – žinia, atskleidžianti, kaip svarbu investuoti ne tik į asmeninius streso valdymo įgūdžius, bet ir į sisteminį streso šaltinių valdymą. Paradoksalu, tačiau streso valdymo mokymai, susiduriant su ilgalaikiais, nevaldomais streso šaltiniais, yra menkai efektyvūs, arba situaciją pablogina sukurdami nepagrįstą lūkestį, kad stresą visada galima įveikti individualiomis pastangomis. Apie tai kalbama kitame – Oksfordo universiteto Gerovės tyrimų centro tyrime, kuriame vertintas streso valdymo ir atsparumo mokymų bei kitų intervencijų poveikis darbuotojų emocinei gerovei.
Todėl organizacijoms verta kreipti dėmesį į streso šaltinius darbo aplinkoje ir juos nuosekliai valdyti. Vieni svarbiausių sisteminių streso valdymo išteklių organizacijoje yra palaikantys tarpasmeniniai ryšiai ir psichologinis saugumas darbe. Nuo jų kūrimo galima ir pradėti.
Kitos naujienos
Aiškios, sutartos, valdomos... kuo dar turi pasižymėti ribos, pasitarnaujančios emocinei gerovei komandoje?
Gyvename visuomenėje, kurioje pasakyti „jaučiuosi perdegęs“ yra norma, taip pat, kaip ir norma - dirbti nekreipiant dėmesio į perdegimo ženklus.