Daugiau nei pusė Lietuvos dirbančiųjų teigia, kad darbe atskleidę asmeninius sunkumus gali pakenkti savo karjerai. Savijauta tiesiogiai veikia mūsų darbo rezultatus, tačiau psichikos sveikatos tema - vis dar neliečiama.
Psichikos sveikata ir darbas yra neatsiejami. Gera psichikos sveikata leidžia panaudoti savo gebėjimus, mokytis, įveikti iššūkius ir produktyviai dirbti. Susiduriant su psichikos sveikatos sunkumais gali kilti sunkumų susikaupiant, priimant sprendimus, dirbant komandoje.
Kiekvienoje organizacijose bet kuriuo metu dalis darbuotojų patiria psichikos sveikatos sunkumų. Jų įtaka paprastai lieka nematoma. Vadovai, matydami, kad kažkas susiduria su sunkumais, vengia klausti, sunkumai pokalbiuose nureikšminami, pagalbos galimybės neišnaudojamos. Rezultatas – ilgesnis nedarbingumas, mažesnis produktyvumas, įtampa komandose, darbuotojų išėjimai ar krizės.
Pasirengimas kalbėtis apie psichikos sveikatą nereiškia, kad visi turi tapti ekspertais. Pasirengimas reiškia, kad darbuotojai jaučiasi saugiai, vadovai žino, kaip reaguoti, o organizacija nepraleidžia galimybių išvengti rimtesnių pasekmių.
Nedideli veiksmai gali padėti kurti kultūrą, kurioje kalbėti apie savijautą yra saugu.
Pasidalinkite paprastais pastebėjimais apie savo savijautą.
Įtraukite emocinės savijautos temą į reguliarius pokalbius.
Naudokite kasdieninę kalbą, venkite klinikinių terminų.
Užduokite atvirus klausimus ir išklausykite.
Reguliariai signalizuokite apie esamus išteklius, nelaukdami būtinybės.
Padėkokite, kai darbuotojai pasidalina, net jei tai smulkmena.
Organizacijoms stengiantis kurti emocinę gerovę puoselėjančią aplinką, vadovų vaidmuo skatinant atvirą kalbėjimąsi apie savijautą yra esminis.
Turbūt ne, bet būna visokių gerovių, ir visokių kultūrų.
Žinant, kokią reikšmę produktyvumui ir darbuotojų kaitai turi savijauta darbe, kodėl vis dar tiek daug vadovų nekalba apie emocinę gerovę, ir ką daryti, kad tai pasikeistų?
