Pavienės, su organizacijos kasdienybe nesusietos emocinės gerovės stiprinimo priemonės daug kainuoja ir dažnai neturi apčiuopiamo ilgalaikio poveikio.
Perdegimas, nedarbingumai, darbuotojų kaita, “tylūs išėjimai” turi tiesioginį poveikį organizacijų veiklos rezultatams.
Daugelis organizacijų tą mato ir renkasi investuoti į darbuotojų gebėjimų stiprinimą, siūlyti emocinę gerovę stiprinančias naudas ar prieinamą individualią pagalbą.
Tačiau apčiuopiamam, tvariam pokyčiui, emocinę gerovę būtina matyti kaip neatsiejamą nuo organizacijoje vykstančių procesų.
Kad investicijos į emocinę gerovę atneštų apčiuopiamus ilgalaikius rezultatus, būtina veikti trijuose lygmenyse:
Organizacijos, kurios supranta žmonių emocinės savijautos įtaką rezultatams ir siekia tvaraus, sistemiško pokyčio, gauna didžiausią grąžą.
Kad emocinės gerovės iniciatyvos turėtų tikrą ir tvarų poveikį, pasirinktos priemonės turi būti kryptingos strategijos dalis. Šie principai padeda užtikrinti, kad pastangos atneštų rezultatus tiek žmonėms, tiek organizacijai.
Ne proginių iniciatyvų sąrašas, o vertybėmis grįstas kultūros pokytis.
Vadovų dėmesys ir parama būtini realiam pokyčiui.
Priemonės turi apimti darbuotojus, vadovus ir organizacijos procesus.
Sprendimai turi remtis realia informacija.
Turi būti aiškūs ir konkretūs tikslai ir vertinamas progresas.
Dėmesys rizikų valdymui ir prevencijai, ne tik pagalbai iškilus sunkumams.
Turbūt ne, bet būna visokių gerovių, ir visokių kultūrų.
Veiklos valdymo ar vertinimo proceso, pažįstamo daugumai organizacijų, peržiūra ir sustiprinimas - būdas ženkliai sustiprinti emocinę gerovę net ir turint "nulinį biudžetą"
Pasaulinė psichikos sveikatos diena mums primena apie šios srities svarbą organizacijose – visi norime jaustis gerai tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Tačiau stebuklų lazdelės, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, nėra.
