Psichologijos žinios mums gali padėti orientuotis socialiniame pasaulyje, stebėti ir reflektuoti save, megzti ryšius ar brėžti ribas. Mums, kaip visuomenei, svarbus didėjantis pastabumas netinkamam, smurtiniam elgesiui ir tinkamas reagavimas, padedantis ravėti kažkada buvusias įprastas, bet žalingas elgesio schemas. Komunikacijai padeda pastangos išgirsti kitą, suprasti ir išreikšti savo suvoktus poreikius ar poziciją.
XXI amžiuje psichologijos mokslui ir praktikai išėjus už akademijos ar konsultavimo kabinetų ribų, naujienų portalai, socialinės medijos ir vieši komentarai neapsieina be visiems įprastais tapusių psichologinių vertinimų. Tai – populiariosios psichologijos apraiškos.
Tačiau populiarioji psichologija, nors patraukli ir prieinama, dažnai pernelyg supaprastina sudėtingas sąvokas. Greiti ar universalūs sprendimai tinka ne visada ir tikrai ne visiems. Apie reiškinius kalbama tendencingai, pernelyg apibendrinant, arba tiesiog perdėtai, rizikuojant sustiprinti su psichikos sveikata susijusias stigmas arba skatinti nerealistiškus asmeninio tobulėjimo ir laimės lūkesčius. Maža to, taip galime susikurti daugiau problemų ir santykiuose su aplinkiniais.
Darbe aptariame, koks pasitaikė „narcistiškas klientas“, kolega „per mažai rūpinasi savimi“, darbo aplinka „trigerina traumas“, o vadovui paprašius atlikti užduotį laiku, „klesti mobingas“. Labai patraukliai atrodo įvairios žmonių tipologijos, charakterio pažinimo galimybės iš veido bruožų ar kiti būdai skirstyti žmones pagal tam tikrus požymius. Šios siūlomos strategijos dažnai primityvios ir neturinčios mokslinio pagrindo.
Apibendrinant – dažnai remiamės labai ribotomis turimomis psichologijos žiniomis, ir tikrai ne visada pagrįstai įvardiname vieną ar kitą fenomeną. Taip nuvertiname realius, sudėtingus mobingo atvejus, asmenybės sutrikimus patiriančių žmonių sunkumus ar sudėtingą psichologinių traumų poveikį.
Kaip nepapulti į populiariosios psichologijos spąstus?
1. Būkite atviri mokymuisi ir patirtims.
Populiarioji psichologija gali supažindinti su psichologinėmis sąvokomis, tačiau svarbu atminti, kad galime susidurti su ne pačia tiksliausia ar išsamiausia informacija. Ieškokite kitų šaltinių – pavyzdžiui, akademinių straipsnių, knygų ir patikimų organizacijų palaikomų interneto svetainių. Tai, ką matote, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, vertinkite rezervuotai. Pasistenkite pasinaudoti keliais šaltiniais, tarkitės su šios srities profesionalais.
2. Venkite apibendrinimų.
Populiarioji psichologija dažnai supaprastina sudėtingas sąvokas ir fenomenus. Žmonės yra įvairūs; neįmanoma jų suskirstyti į tvarkingas kategorijas ar užklijuoti etikečių. Kiekvienu atveju svarbu klausytis ir bandyti kuo geriau suprasti su bendravimu susijusias situacijas.
3. Ugdykite sveiką skepticizmą.
Susidūrę su populiariosios psichologijos teiginiais ar idėjomis, žiūrėkite į juos su sveiku skepticizmu. Būkite pasirengę abejoti informacija ir apsvarstyti alternatyvius požiūrius.
4. Atsakingai dalinkitės žiniomis.
Tyrinėjant psichologijos pasaulį, norisi dalytis įgytomis žiniomis su kitais. Nors dalyvavimas pokalbiuose apie psichologiją gali būti vertingas, būkite atsargūs ir nepateikite populiarių psichologijos idėjų kaip faktų. Skatinkite kitus mąstyti kritiškai ir ieškoti papildomos informacijos.
5. Remkitės profesionalais.
Noras žmogiškus ir sudėtingus klausimus spręsti greitai ir efektyviai, gali atvesti į dar didesnį chaosą. Todėl kažką turime palikti psichologui, kur žmogus asmeniškai aiškintųsi savo patiriamus sunkumus. O darbe svarbu turėti galimybę pasitarti su profesionalais, padedančiais kompetetingai įsivardinti situacijas ir tik tuomet ieškoti konstruktyvių sprendimų.
