Čia rasite naudingų žinių ir patarimų apie emocinę gerovę ir psichikos sveikatą darbe: naujienas, tyrimų duomenis, apžvalgas, komentarus bei kvietimus į mūsų renginius. Jeigu norite nepraleisti naujienų, gaukite jas į savo el. pašto dėžutę (įveskite adresą puslapio apačioje), ir sekite mus Linkedin tinkle.
Aiškios, sutartos, valdomos... kuo dar turi pasižymėti ribos, pasitarnaujančios emocinei gerovei komandoje?
Gyvename visuomenėje, kurioje pasakyti „jaučiuosi perdegęs“ yra norma, taip pat, kaip ir norma - dirbti nekreipiant dėmesio į perdegimo ženklus.
Grupes, dirbant organizacijos emocinės gerovės srityje, galima organizuoti siekiant įvairių tikslų. Nuo pasirinktų tikslų priklauso grupės sudėtis, darbo būdas, trukmė.
Darbe aptariame „narcistiškus klientus“, kolega „per mažai rūpinasi savimi“, darbo aplinka „trigerina traumas“, o vadovui paprašius atlikti užduotį laiku - „klesti mobingas“.
Atsakymo paieškoms Oksfordo universiteto Gerovės studijų centras pasitelkė BT (British Telecom) skambučių centrų veiklos, jų darbuotojų laimės jausmo ir oro sąlygų duomenis.
Atsisiųskite įrankį, kuris padės pasitikrinti, kaip sėkmingai taikote atjautos principus savo lyderystės praktikoje.
Atjauta – būtina žmogiškų ryšių dalis, kurianti pasitikėjimą ir lojalumą.
Organizacijoms stengiantis kurti emocinę gerovę puoselėjančią aplinką, vadovų vaidmuo skatinant atvirą kalbėjimąsi apie savijautą yra esminis.
Atsisiųskite gaires, kurios padės komandoje aptarti emocinės gerovės išteklius, savitarpio paramos sampratą ir svarbą bei savitarpio paramos teikimo principus.
Kaip įprasti vadybos principai padeda kurti savitarpio paramos kultūrą ir sėkmingiau vadovauti?
Kokius klausimus apie emocinę gerovę ir psichikos sveikatą darbe tyrinėja kitos šalys? Kur dairytis rekomendacijų ir žinių apie geriausias praktikas, ir nepaskęsti tarp paslaugų pasiūlymų?
Vadovai ir vadovės dažnai susiduria su klausimu: ką aš galiu padaryti, kad darbuotojai darbe jaustųsi gerai? Ar darbuotojai gali su manimi atvirai kalbėtis? Kiek ir ką galiu atliepti?
