Čia rasite naudingų žinių ir patarimų apie emocinę gerovę ir psichikos sveikatą darbe: naujienas, tyrimų duomenis, apžvalgas, komentarus bei kvietimus į mūsų renginius. Jeigu norite nepraleisti naujienų, gaukite jas į savo el. pašto dėžutę (įveskite adresą puslapio apačioje), ir sekite mus Linkedin tinkle.
Vien tai, kad organizuojate mokymus, nereiškia, kad darbuotojus ir organizaciją apsaugosite nuo mobingo ar kitų psichologinio smurto formų.
Vadovai neturi žinoti visų atsakymų apie psichikos sveikatą, tačiau efektyviai vadovauti padeda empatija, sąmoningumas, žmogiškų patirčių išmanymas ir atjauta.
Šios vis plačiau pasaulyje ir Lietuvoje žymimos datos - puikios progos pasikalbėti apie emocinę gerovę darbe 2025 metais.
Aiškios, sutartos, valdomos... kuo dar turi pasižymėti ribos, pasitarnaujančios emocinei gerovei komandoje?
Gyvename visuomenėje, kurioje pasakyti „jaučiuosi perdegęs“ yra norma, taip pat, kaip ir norma - dirbti nekreipiant dėmesio į perdegimo ženklus.
Grupes, dirbant organizacijos emocinės gerovės srityje, galima organizuoti siekiant įvairių tikslų. Nuo pasirinktų tikslų priklauso grupės sudėtis, darbo būdas, trukmė.
Darbe aptariame „narcistiškus klientus“, kolega „per mažai rūpinasi savimi“, darbo aplinka „trigerina traumas“, o vadovui paprašius atlikti užduotį laiku - „klesti mobingas“.
Atsakymo paieškoms Oksfordo universiteto Gerovės studijų centras pasitelkė BT (British Telecom) skambučių centrų veiklos, jų darbuotojų laimės jausmo ir oro sąlygų duomenis.
Atsisiųskite įrankį, kuris padės pasitikrinti, kaip sėkmingai taikote atjautos principus savo lyderystės praktikoje.
Atjauta – būtina žmogiškų ryšių dalis, kurianti pasitikėjimą ir lojalumą.
Organizacijoms stengiantis kurti emocinę gerovę puoselėjančią aplinką, vadovų vaidmuo skatinant atvirą kalbėjimąsi apie savijautą yra esminis.
Atsisiųskite gaires, kurios padės komandoje aptarti emocinės gerovės išteklius, savitarpio paramos sampratą ir svarbą bei savitarpio paramos teikimo principus.
