Gyvename visuomenėje, kurioje pasakyti „jaučiuosi perdegęs“ yra norma, taip pat, kaip ir norma - dirbti nekreipiant dėmesio į perdegimo ženklus.
Tačiau už perdegimą susimoka tiek jį patiriantys žmonės, tiek organizacijos, tiek ir jų klientai. Galima pasvarstyti, ar funkcionuotų mūsų sveikatos apsaugos ar švietimo sistemos, jeigu darbus paliktų visi perdegę medikai arba mokytojai.
Tačiau sprendimas palikti organizaciją kai kuriais atvejais gali būti iš tiesų vienintelė gera išeitis. Ką daryti, kad to neprireiktų?
Perdega žmonės, tačiau perdegimo prielaidos – santykio tarp žmogaus ir organizacijos erdvėje. Ten pat – ir kelias į atsigavimą.
Kviečiame į diskusiją, kuriame į perdegimą žvelgsime iš abiejų – žmogaus ir organizacijos pusių.
Kokius patyrimus kreipdamiesi pagalbos atsineša ir ką išgyvena perdegę žmonės? Kas svarbiausia jiems padedant, ir kaip jiems padėti pasirūpinti savimi? Kaip gali atrodyti organizacija, sėkmingai mažinanti perdegimų mastą? Koks vadovų elgesys, komunikacijos žinutės ir kultūrinės normos mažina arba didina riziką?
Renginyje diskutuos psichologas, „Perdegimo klinikos“ įkūrėjas, „LeadInn vadovas“ Artūras Deltuva ir „Gijų“ partnerė, psichologė Karilė Levickaitė. Diskusiją moderuos „Gijų“ partnerė ir konsultantė Milda Autukaitė.
Diskusija vyks gegužės 28 dieną 11:00 valandą, trukmė – 1 valanda. Dalyvavimas nemokamas
Registracija pasibaigė. Lauksime dalyvaujant kituose mūsų renginiuose.
Aiškios, sutartos, valdomos... kuo dar turi pasižymėti ribos, pasitarnaujančios emocinei gerovei komandoje?
Grupes, dirbant organizacijos emocinės gerovės srityje, galima organizuoti siekiant įvairių tikslų. Nuo pasirinktų tikslų priklauso grupės sudėtis, darbo būdas, trukmė.
Darbe aptariame „narcistiškus klientus“, kolega „per mažai rūpinasi savimi“, darbo aplinka „trigerina traumas“, o vadovui paprašius atlikti užduotį laiku - „klesti mobingas“.
