Vadovai neturi žinoti visų atsakymų apie psichikos sveikatą, tačiau efektyviai vadovauti padeda empatija, sąmoningumas, žmogiškų patirčių išmanymas ir atjauta.
Distresas, arba stresas, viršijantis gebėjimus su juo susidoroti, gali būti reakcija į nepalankias aplinkybes darbe, ir gali būti kitų psichikos sveikatos sunkumų požymis.
Vadovai neturi tapti psichologais ar psichikos sveikatos ekspertais, tačiau jiems praverčia gebėjimas pastebėti ženklus, kad darbuotojas susiduria su iššūkiais. Ypač svarbu pasidomėti, ar darbe vyksta kažkas, kas gali būti šių sunkumų priežastimi.
Verta skirti didesnį dėmesį elgesio pasikeitimams, kurie trunka kurį laiką. Kai pokyčiai itin ryškūs, svarbu reaguoti nedelsiant.
Įprastai įsitraukęs darbuotojas gali tapti neįprastai tylus, neprisijungti prie pokalbių, vengti komandos susitikimų arba skambučių metu nebeįsijungti vaizdo kameros. Atsitraukimas nuo bendravimo dažnai būna tarp pirmųjų sunkumų požymių.
Atkreipkite dėmesį, jeigu pasikeitė bendravimo stilius, pavyzdžiui iš geranoriško, proaktyvaus, energingo – į pasyvų, vos reaguojantį. Arba atvirkščiai, dalis sunkumus patiriančių žmonių gali tapti itin kalbūs, emocionalūs, kai tai jiems nėra įprasta.
Ką pastebėti: nedalyvavimą susitikimuose, bendravimo vengimą, pasyvų atsakinėjimą į žinutes arba kitus neįprastus bendravimo stiliaus pokyčius.
___
Norite, kad komanda labiau pasitikėtų savo jėgomis, ir žinotų, kaip reaguoti, kai kolega susiduria su sunkumais? Susipažinkite su „Baubukų išvarymo iššūkiu“ – trumpais praktiniais e-mokymais.
___
Psichikos sveikatos sunkumai dažnai slopina žmogaus energiją ir motyvaciją. Komandos narys gali mažiau domėtis užduotimis, kurios anksčiau jam atrodė įdomios, pavyzdžiui, vengti arba nebesisiūlyti imtis naujų darbų, nebesidalinti idėjomis, atrodyti abejingu tikslams ir siekiamiems rezultatams.
Anksčiau buvęs iniciatyvus kolega dabar gali daryti tik tai, kas reikalaujama, arba atidėlioti net paprasčiausias užduotis. Tai gali atrodyti kaip neryžtingumas ar nenoras rodyti iniciatyvos.
Darbuotojas gali atsainiai ar ciniškai žiūrėti į darbą, jį supančią aplinką arba abejoti užduočių, kurios anksčiau jį motyvavo, prasmingumu. Iš jo gali girdėtis anksčiau jam nebūdingi neigiami ar nuvertinantys komentarai.
Sunkumus gali rodyti padažnėjusios nedarbingumo dienos, vėliau pradedamas arba anksčiau baigiamas darbas, užsitęsusios pertraukos, praleidinėjami susirinkimai. Net ir būdami darbe, sunkumus patiriantys darbuotojai gali atrodyti “esantys kitur”.
Ką pastebėti: motyvacijos ar iniciatyvumo pokyčius, mažesnį įsitraukimą į kasdienines užduotis, padažnėjusį nebuvimą darbe.
Sunkumų požymis gali būti nepaaiškinamai suprastėjusi darbo kokybė, sumažėjęs tempas ar terminų laikymasis.
Per didelis stresas apsunkina gebėjimą susikaupti. Žmonės gali pamesti minčių eigą, lengviau susipainioti arba dažniau prašyti pakartotinių paaiškinimų. Sunkumus susikaupiant gali rodyti vėlavimai, pamiršti susitikimai ar įsipareigojimai.
Darbo našumas gali reikšmingai svyruoti – kai kuriomis dienomis komandos narys dirba lėtai arba menkai dalyvauja, o kitomis – itin intensyviai dirba bandydamas įveikti atsilikimą.
Į ką atkreipti dėmesį: Lėtesnis darbo tempas, klaidos, praleisti terminai, dažnesnis pasimetimas, stipriai svyruojantis darbingumas.
Tai, kad santūrūs žmonės tampa dirglūs, atrodo nekantrūs arba aštriai reaguoja į nereikšmingus trikdžius, gali būti patiriamų sunkumų signalas.
Užduotys, kurias anksčiau jie sugebėdavo įveikti, dabar juos išmuša iš vėžių. Susitikimų metu jie gali užsisklęsti, sakyti, kad nebesusitvarko su darbais.
Atkreipkite dėmesį į nerimavimą, pernelyg didelį susirūpinimą dėl smulkmenų, ypač jei tai trunka kurį laiką.
Atkreipkite dėmesį, jei darbuotojas atrodo prislėgtas, neįprastai tylus ar liūdintis. Nors visiems būna blogų dienų, tačiau į kelias savaites besitęsiančią prastą nuotaiką svarbu sureaguoti.
Į ką atkreipti dėmesį: Staigius emocinius pokyčius, atsainų ar niūrų elgesį, įtampos ar nusivylimo požymius, kurie išlieka ir po blogos dienos.
Reaguokite, jeigu kas nors komandoje sakosi esąs arba atrodo nuolat pavargęs – žiovauja, yra vangus ar skundžiasi, kad blogai miega.
Pastebimai sumažėjęs rūpinimasis išvaizda ar asmens gali reikšti išgyvenamus sunkumus, ypač jei pokyčiai yra ryškūs ar ilgalaikiai.
Psichinė įtampa neretai pasireiškia fiziniais negalavimais – galvos skausmais, skrandžio veiklos sutrikimais ar pasikartojančiomis peršalimo ligomis. Nors šių negalavimų kilmė tikrai ne visada susijusi su psichikos sveikata, tačiau šios galimybės nereikėtų ignoruoti.
Į ką atkreipti dėmesį: Įprastai gerai besitvarkantis ar energingas žmogus tampa vangus, pavargęs ar dažnai prastai jaučiasi.
Kai kuriais atvejais su sunkumais susiduriantis darbuotojas gali elgtis neapgalvotai arba pradėti ignoruoti darbo vietos normas ar taisykles, pavyzdžiui, nepagrįstai rizikuoti ar peržengti profesionalaus elgesio ribas. Tai gali pasireikšti nekonstruktyviu elgesiu su klientais, bendradarbiais, netinkamais komentarais ar kitokiais išsiskiriančiais veiksmais.
Jei yra piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis požymių, pavyzdžiui, apsvaigimo požymių arba dažnų nedarbingų dienų, į tai vertėtų reaguoti su rūpesčiu. Darbiniai laiškai, siunčiamineįprastu metu, ignoruojama rutina, dramatiški dienos ritmo pokyčiai gali reikšti išgyvenamą per didelį stresą ar kitus sunkumus.
Į ką atkreipti dėmesį: Elgesys, smarkiai nukrypstantis nuo rutinos ar vertybių, ypač jei šie pokyčiai daro reikšmingą įtaką kitiems kolegoms ar klientams.
Apibendrinant:
Visiems pasitaiko blogų dienų, bet jei įprastai patikimas kolega nustoja laikytis įsipareigojimų, bendraujantis žmogus tampa uždaras arba ramus žmogus tampa nuolat suirzusiu, šie pokyčiai gali reikšti išgyvenamą didelį stresą ar psichikos sveikatos sunkumus. Laiku pastebėję ir reaguodami su rūpesčiu, vadovai arba kolegos gali suteikti paramą ir nukreipti pagalbos.
Vien tai, kad organizuojate mokymus, nereiškia, kad darbuotojus ir organizaciją apsaugosite nuo mobingo ar kitų psichologinio smurto formų.
Šios vis plačiau pasaulyje ir Lietuvoje žymimos datos - puikios progos pasikalbėti apie emocinę gerovę darbe 2025 metais.
Aiškios, sutartos, valdomos... kuo dar turi pasižymėti ribos, pasitarnaujančios emocinei gerovei komandoje?
