Grupes, dirbant organizacijos emocinės gerovės srityje, galima organizuoti siekiant įvairių tikslų. Nuo pasirinktų tikslų priklauso grupės sudėtis, darbo būdas, trukmė.
Milda Autukaitė, “Gijų” partnerė, konsultantė
Ieškant tinkamų intervencijų, organizacijoms svarbu tiek atliepti poreikį, tiek užtikrinti efektyvumą. Dirbant su emocinės gerovės tema – tiek konsultuojant, tiek teikiant paramą/pagalbą, tiek mokantis – svarbus ne tik turinys, bet ir konfidencialumas, saugumas, saugaus ryšio užmezgimas, aplinka, kurioje galima atvirai dalintis įvairiomis patirtimis.
Tiek intervencijos efektyvumo poreikį, tiek aukščiau išvardintus kriterijus puikiai atliepia įvairūs vadovų ar darbuotojų grupių formatai.
Keli grupių pavyzdžiai yra:
- Savitarpio paramos grupės – tai grupės, kuriose darbuotojai stabiliame dalyvių rate dalinasi savo patirtimis, klausimais, kartu ieško į juos atsakymų suteikdami vieni kitiems paramą ir užmegzdami ryšius.
- Komandos ar grupės darbuotojų konsultavimo grupės – tai grupės, kuriose konsultuojama komanda ar konkreti darbuotojų grupė (pvz., darbuotojai susidūrė su kokia nors sudėtinga darbine situacija, nelaimingu atsitikimu, dirba ties ypatingai intensyviu projektu ir pan.). Tokių grupių sudėtį, darbo būdą ir susitikimų skaičių paprastai iš dalies apibrėžia konsultavimo priežastis ir tikslas.
- Vadovų atvejų analizės ar supervizijų grupės – tai vadovų grupės, kuriose jie ir jos kartu aptaria vadovavimo iššūkius, rūpimas situacijas kartu ieško sprendimo būdų, mokosi ir palaiko vieni kitus. Kartais šios grupės gali būti dedikuotos tam tikrai temai ar temoms (pvz., dalintis, kaip užtikrinti verslo tikslų įgyvendinimą ir emocinę gerovę).
Taigi, grupės gali būti skirtingos. Grįžtant prie grupių kaip prie naudingo ir efektyvaus augimo ir intervencijos būdo organizacijose – kodėl jos padeda, nepriklausomai nuo tikslo?
- Dalyvavimas grupėje padeda užmegzti ir stiprinti ryšius tarp kolegų, kurie nebūtinai turi galimybę šiuos ryšius užmegzti ir puoselėti kasdienoje. Tai stiprina ir priklausymo organizacijai jausmą;
- Grupėje vyksta intensyvus dalinimasis patirtimis, žiniomis – taip įdarbinamos ir perteikiamos organizacijos žinios, patirtis;
- Grupėje dalyviai patiria, kaip galima saugiai ir atvirai dalintis, ši patirtis įgalina tiek patiems atviriau dalintis grįžus į komandas, tiek kviesti kitus, ypač jei grupių dalyviai yra vadovai;
- Grupėje puoselėjama atvirumu, pagarba paremta kultūra, šios patirtys vienareikšmiškai prisideda ir prie atvirumo kultūros puoselėjimo organizacijose ir komandose;
- Grupės padeda reflektuoti, geriau suprasti save ir kitus, išmokti naujų įtampos įveikos būdų – tai padeda efektyviau dirbti, prisideda prie išgyvenamos įtampos mažinimo. Šią naudą ypač pastebime savitarpio paramos grupėse, kuriose dirba daug įtampos darbe patiriantys darbuotojai – pavyzdžiui, skambučių centrų darbuotojai, klientų skundus nagrinėjantys darbuotojai ir pan.;
- Na ir paskutinė, bet nemažiau svarbi nauda – grupėse kolegos susitelkia į save ir kitus, patiria vieni kitus ir gali atsiskleisti tiesiog kaip žmonės – su savo poreikiais, interesais, vertybėmis. Turbūt net nereikia sakyti, jog patirtis, jog kažkam padėjai – įkvepia. Saugi aplinka pabūti su įvairove grupėje neabejotinai didina atidumą įtraukčiai ir įvairovei visoje organizacijoje.
Ką apie grupių naudą sako patys jų dalyviai? Daugiau žinių apie tai, ir apie „Gijų“ patirtį su grupėmis rasite šiame savitarpio paramos grupių atvejo pristatyme.
Kiti straipsniai šia tema:
Kaip siejasi savitarpio paramos kultūra ir sėkmingas vadovavimas?
Ką daryti, kad jūsų organizacijoje daugėtų apie emocinę gerovę kalbančių vadovų?
