Ribos: neretai jaučiamos kaip kliūtis, tačiau iš tiesų gali padėti. Kaip?

Aiškios, sutartos, valdomos... kuo dar turi pasižymėti ribos, pasitarnaujančios emocinei gerovei komandoje?

Milda Autukaitė, “Gijų” partnerė, konsultantė

Ar susimąstėte kada nors, kaip ribos susijusios su emocine gerove?

Į ribas šiame kontekste kviečiame pažiūrėti plačiai. Kaip ribos gali tarnauti sutarti veiklos tikslai, lūkesčiai dėl elgesio, užduočių atlikimo terminai, vaidmenys organizacijoje/komandoje, funkcijos, įgaliojimai bei atsakomybės, procesai, vieta, komandų sudėtis, organizacijos struktūra.

Dirbant su vadovais ir organizacijomis vis daugiau pastebiu, kaip tinkamų ribų sutarimo ir valdymo klausimas yra persipynęs su daugybe mūsų emocinės gerovės lauke nagrinėjamų temų: psichologinio saugumo, efektyvumo, skaidrios komunikacijos, lyderystės, perdegimo prevencijos, savitarpio paramos kultūros stiprinimo, patiriamo streso mažinimo, darbo vietos pritaikymo ir dar daugeliu kitų.

Tuo tarpu kasdieninėje kalboje organizacijose dar dažnai skamba, kad ribos yra kažkas, kas riboja galimybes veikti, kurti. Dažnai girdžiu ir jaučiu, kad ribos siejamos su kažkuo, kas kuria labiau neigiamą patirtį. Žinoma, taip irgi gali būti, jei ribos yra pernelyg griežtos, nelanksčios, nefunkcionalios, nesutartos – kažkieno primestos. Pavyzdžiui, įgyvendinamas projektas, tačiau projekto komandos nariams nesuteikiami sėkmingam įgyvendinimui reikalingi įgaliojimai. Arba komandai skiriama užduotis ir be konsultavimosi nustatomas pernelyg trumpas atlikimo terminas. Arba komanda susitikime priima kokį nors sudėtingą, nepopuliarų sprendimą, po susitikimo pusė komandos priimtą sprendimą ignoruoja ir niekas to neadresuoja, tiesiog iš paskutiniųjų dirba toliau, greičiausiai išgyvendami gan audringas emocijas. Taigi netinkamai apibrėžtos, nesutartos, nevaldomos ribos gali trukdyti sėkmingam darbui ir kurti neigiamą emocinę patirtį.

Jei ribos gali trukdyti, kokios tuomet yra ribos, kurios padeda puoselėti emocinę gerovę ir kaip jos tam pasitarnauja?

Ribos prisideda prie emocinės gerovės kai:

• Tarnauja tikslų/užduočių įgyvendinimui – tai nereiškia, kad komanda neišgyvens įtampų, sunkumų – tačiau bendras jausmas vis tiek turi būti, jog esami susitarimai padeda bendram darbui, bendradarbiavimui.
• Yra aiškios ir sutartos – tai nereiškia, kad sutarimai visada būna lengvi. Gali prireikti nuolat prie jų grįžti ir persitarti. Jei neįmanoma pasiekti aiškumo, gali prireikti sutarti dėl artimiausių žingsnių, proceso. Esame tikri, kad net esant didžiausiam netikrumui ir neaiškumui, galima sutarti dėl kažko, kas suteiks bent kiek apibrėžtumo situacijai – tai vienareikšmiškai padeda jaustis geriau.
• Yra valdomos – nors ir sutartos, ribos turi būti valdomos, nes gyvenime dažnai įvyksta kokių nors nukrypimų. Natūraliai, ribų valdymas yra viena iš svarbesnių vadovų užduočių. Tačiau visi turime atsakomybę valdyti skirtingas ribas – savo, sutartas su kolegomis, sutartas komandoje ir pan. Taigi, ribų valdymas yra svarbi kiekvieno komandos nario užduotis, tačiau komandose labai rekomenduojame sutarti, kas jas valdo.
• Atsiradus neaiškumui yra persideramos – gyvenimas dažnai sudėtingas ir greit besikeičiantis. Jei pastebite, kad sutartos ribos nebetinka ir reikia jas peržiūrėti – drąsiai tai ir padarykite – kelkite susitarimų peržiūrėjimo klausimą ir persiderėkite su visais susijusiais.
• Yra pakankamai lanksčios, įgalinančios kūrybiškai veikti situacijoje, bet tuo pačiu ir apibrėžiančios veikimo būdą ar kryptį. Apibrėžiant ribas visada kviečiame pagalvoti, kiek ir kur jose gali būti lankstumo, o kur reikia labai aiškaus susitarimo. Pavyzdžiui, nemažai lankstumo principus diegiančių organizacijų įgalina darbuotojus pradėti darbo dieną pasirenkant darbo pradžios ir pabaigos laiką (pvz., nuo 7.00 iki 10.00 ryto). Galima sakyti, kad tai ir aiški, ir lanksti riba. Tačiau kai kalbame apie komandos susitikimus, turbūt svarbu aiškiai sutarti, kuomet susitikimas prasideda – būtų sudėtinga organizuoti ir konstruktyviai vesti darbinį susitikimą, kur kolegos būtų laisvi prisijungti bet kada per pirmąjį susitikimo pusvalandį.

Tinkamos ribos padeda emocinei gerovei, nes:

• Mažina neapibrėžtumo jausmą.
• Padeda kurti konstruktyvesnius ryšius, mažina konfliktų tikimybę, padeda įvardinti, kalibruotis lūkesčius.
• Padeda pasirūpinti savimi ir kitais – apsibrėžti savo veikimo lauką, prisiimti atsakomybę ir sutarti dėl lūkesčių bei juos valdyti.
• Mažina perdegimo riziką.
• Skatina atsakomybės prisiėmima ir įgalinimą. Stiprina kontrolės jausmą.