Komanda be perdegimų: rekomendacijos vadovams

Tiesioginis vadovas gali turėti lemiamos įtakos perdegimo rizikos veiksniams. Todėl vadovams rekomenduojama žinoti perdegimo simptomus, prevencijos principus ir tinkamus reagavimo būdus.

Šis straipsnis skirtas vadovams, norintiems padėti savo komandos nariams ir kolegoms išvengti perdegimo arba po jo atsigauti. Daugiau žinių apie tai kaip valdyti perdegimo riziką organizacijose rasite čia.

Žinokite svarbiausius faktus apie perdegimą

Čia galite susipažinti su svarbiausiomis žiniomis apie perdegimą, kaip jo išvengti, ir po jo atsigauti.

Įvertinkite su darbo vieta susijusius rizikos veiksnius

Perdegimas – tai ilgą laiką patiriamo, netinkamai valdomo streso darbe pasekmė. Nors perdegimą patiria darbuotojai, kaip individai, esminės perdegimo prielaidos – tai neatitikimai tarp darbo keliamų iššūkių ar reikalavimų, ir jo atlikimui reikalingų išteklių.

Perdegimo rizika didėja, jeigu darbuotojas nesijaučia įsitraukęs ar vertinamas už savo pastangas, susiduria su vaidmenų konfliktais, per dideliu darbo krūviu (net ir tada, kai teigia, kad gali su juo susitvarkyti!), arba kai pasigenda aiškių ir nuspėjamų lūkesčių iš organizacijos ar savo tiesioginio vadovo.

Tiesioginis vadovas gali turėti didelės įtakos prie perdegimo vedantiems darbo vietos veiksniams. Todėl vadovams rekomenduojama žinoti perdegimo simptomus, prevencijos principus ir tinkamus reagavimo būdus matant perdegimo požymius.

Perdegimo ženklai ir simptomai: ką turėtų pastebėti vadovas

Dauguma perdegimą patiriančių darbuotojų nenustoja dirbti. Požiūrio į darbą ir energijos lygio pokyčiai gali būti vieni pirmųjų artėjančių perdegimo ženklų. Darbuotojai gali nesuvokti, kad susiduria su perdegimu, ir vietoje to manyti, kad išgyvena laikinai padidėjusį stresą. Tačiau stresas paprastai patiriamas kaip nerimas ir skubos jausmas, o perdegimas dažniau išgyvenamas kaip bejėgiškumas, beviltiškumas ar apatija.

Darbuotojai dažnai neįvertina, kokį neigiamą poveikį perdegimas gali turėti darbui. Pavyzdžiui, lemti dažnesnes klaidas ar ženkliai sumažėjusį produktyvumą. Vadovai ir bendradarbiai darbuotojo elgesio pokyčius gali vertinti kaip „netinkamą požiūrį į darbą” arba mažėjančią motyvaciją. Perdegimo daroma žala gali augti ilgą laiką, kol šią problemą kas nors atpažįsta, įvardina ir imasi spręsti. Ignoruojamas perdegimas didina tikimybę susirgti depresija ar susidurti su kitais psichikos sveikatos sunkumais ar sutrikimais.

Tarp ženklų ir simptomų, kuriais gali pasižymėti perdegimą patiriantis darbuotojas, gali būti:

  • sumažėjęs efektyvumas ir energija;
  • sumažėjusi motyvacija;
  • dažnesnės klaidos;
  • nuovargis;
  • galvos skausmai;
  • dirglumas;
  • augantis nusivylimas;
  • įtarumas;
  • mažėjantys rezultatai, didėjant darbui skiriamam laikui;
  • atsitraukimas nuo darbo;
  • neigiamas ar ciniškas požiūris į organizaciją, kolegas ar klientus.

Stiprus perdegimas taip pat gali vesti prie:

  • bandymų slopinti išgyvenimus vartojant alkoholį ir kitas medžiagas;
  • išskirtinio negatyvumo;
  • žlugdančio nepasitikėjimo savimi;
  • veiklos ar darbo psichologinio atmetimo, negalėjimo toliau dirbti.

Ignoruojamas perdegimas sukelia pasekmes tiek žmogui, tiek ir organizacijai, tarp kurių gali būti:

  • suprastėjusi fizinė sveikata;
  • depresija, nerimas;
  • sumažėjęs pasitenkinimas darbu;
  • sumažėjęs produktyvumas, prezenteizmas;
  • pravaikštos ir nebuvimas darbe;
  • didesnė nelaimingų atsitikimų rizika;
  • demoralizacija;
  • nesusikalbėjimas, neefektyvus bendravimas;
  • dažnesni konfliktai;
  • didesnė darbuotojų kaita.

Kaip vadovams išvengti perdegimo komandoje?

  • Komunikuokite aiškius lūkesčius visiems darbuotojams ir gaukite patvirtinimą, kad kiekvienas darbuotojas šiuos lūkesčius supranta. Reguliariai teikite grįžtamąjį ryšį.
  • Užtikrinkite, kad darbuotojai turėtų reikiamus išteklius ir įgūdžius užduotims įgyvendinti bei galimybę atvirai kalbėti apie jų stoką.
  • Užtikrinkite, kad būtų ugdomos reikiamos darbuotojų kompetencijos.
  • Padėkite darbuotojams suprasti jų vertę organizacijai ir jų indėlį siekiant organizacijos tikslų.
  • Užtikrinkite, kad komandoje būtų laikomasi darbo ir poilsio režimo, ypač pasirūpinant darbuotojais, kurie neturi pakankamų įgūdžių saugoti savo asmenines ribas.
  • Padėkite peržiūrėti savo darbo krūvį bei prioritetus tiems, kurie jaučia spaudimą likti dirbti po įprastų darbo valandų.
  • Kelkite pagrįstus ir realistiškus lūkesčius. Komandai turėtų būti aišku, kokiai veiklai keliami aukščiausi standartai, o kada galima „nuleisti kartelę” ir vis tiek užtikrinti, kad verslo ar projekto tikslai bus pasiekti.
  • Skatinkite tarpusavio paramą ir pagarbius santykius tarp komandos narių ir visoje organizacijoje.
  • Skatinkite fizinį aktyvumą.
  • Skatinkite daryti pertraukas už darbo vietos ribų.

Taktika vadovaujant darbuotojui siekiančiam nuolat viršyti lūkesčius („persistengėliui“)

Šių darbuotojų perdegimo rizika yra didesnė. Tai žmonės, kurie į stresą darbe gali reaguoti prisiimdami daugiau užduočių. Rizika dar labiau padidėja, jeigu organizacijoje tikimasi, kad geriausiai dirbantys darbuotojai imsis sunkiausių projektų ir papildomų darbų, pavyzdžiui, vadovauti žemesnės grandies darbuotojams.

Šiuos lūkesčius turėtumėte subalansuoti:

  • Venkite situacijų, kai labai daug nuveikiantis darbuotojas „atidirba“ už bendradarbius. Suteikite geriausiems darbuotojams galimybę dirbti su kolegomis, kurių kompetencijos lygis yra toks pats arba panašus. Tai leidžia tolygiau pasidalyti krūvį ir atlaikytiįtampą, taip pat suteikia galimybę mokytis ir tobulėti kartu. Nuolatinė būtinybė padėti atsiliekantiems ir (arba) mokyti prastesnių rezultatų pasiekiančius darbuotojus gali sparčiai išsekinti.
  • Suteikite galimybes rinktis itin gerai dirbantiems darbuotojams. Daugelis vadovų daro prielaidą, kad aukščiausių rezultatų pasiekę darbuotojai nori dirbti tik su pačiais sudėtingiausiais projektais. Kartais tai gali būti tiesa, tačiau ilgainiui darbuotojas gali nutolti nuo jį įkvepiančių užduočių. Galite nustebti, sužinoję su kokiais projektais iš tikrųjų gali norėti dirbti aukštų rezultatų pasiekę darbuotojai, todėl apie tai pasidomėkite asmeninių pokalbių metu.
  • Būkite atidūs nuolat „taip” sakantiems žmonėms. Kai kurie darbuotojai gali sutikti su kiekvienu prašymu, nes mano, kad to tikimasi, neįvertina, kiek užduočiai reikės laiko ir energijos, arba negali apsaugoti savo asmeninių ribų. Darbuotojas, kuris nuolat sutinka imtis dar vienos užduoties, gali jaustis taip, tarsi yra nepakankamai darbštus ir nepateisina lūkesčių. Šios mintys ir jausmai, bei jų skatinamas elgesys, gali būti viena iš perdegimo prielaidų.

Pagalba darbuotojui atsigaunančiam po perdegimo:

  • Pasinaudokite „Gijų“ asmeninio gerovės plano gairėmis.
  • Planuojant atsigavimui po perdegimo padedančias priemones, pasiteiraukite darbuotojo, kaip geriausiai įvertinti jo sėkmingai atliktas užduotis. Tai galėtų būti tiesioginis ir asmeninis pagyrimas, naujos galimybės augti ir tobulėti, viešas pripažinimas arba paskatinimai. Svarbu suprasti, ką darbuotojas labiausiai vertina. Tai gali padėti, nes perdegimą patiriantys darbuotojai dažnai praranda pasitikėjimą savo gebėjimais.
  • Apsvarstykite galimybes darbuotojui padėti ar paremti kitus (tai gali būti netinkama strategija, jei prieš perdegimą tai buvo įprasta ir daug energijos reikalaujanti darbuotojo darbo dalis). Atitraukdami dėmesį nuo tuo metu per sudėtingų iššūkių, ir vietoj to paskatindami išnaudoti savo gebėjimus padedant kolegoms ar juos mokant, galite padėti sumažinti apatijos ir cinizmo.
  • Padėkite organizuoti darbą ir nustatyti prioritetus atsižvelgiant į įveikiamus ir aiškius lūkesčius. Šie pokyčiai ilgainiui padės atstatyti energiją ir padėti atsigauti.

Atsigavimui nuo perdegimo gali prireikti keliems mėnesiams, o kartais ir ilgesniam laikui atsitraukti nuo darbo. Kai kurie perdegimą patyrę darbuotojai gali nebegrįžti į darbo vietą ar organizaciją. Šią riziką gali sumažinti tinkami vadovų ir organizacijos veiksmai bei komunikacija.

Jeigu norite daugiau žinių apie tai, kaip rūpinantis emocine gerove, sukurti veiksmingesnes komandas, atsisiųskite „vadovams skirtų „Gijų“ mokymų aprašymą.

Kiti straipsniai apie perdegimą:

I dalis: Kas yra perdegimas? Svarbiausi faktai

II dalis: Kaip išvengti perdegimo? Kaip atsigauti perdegus?

IV dalis: Kaip sumažinti perdegimo riziką organizacijoje?

 

Parengta pagal:

Workplace Strategies for Mental Health

Kitos naujienos

Gaukite naujienas apie
emocinę gerovę darbe