Kas yra perdegimas? Svarbiausi faktai

Perdegimo simptomai – sumažėjęs energijos lygis, išsekimo pojūtis, padidėjęs atsitraukimas nuo darbo, sustiprėjusios negatyvios nuostatos bei sumažėjęs efektyvumas darbe.

Šiame straipsnyje rasite žinias, padedančias atpažinti perdegimą darbe. Apie tai, kaip jo išvengti arba atsigauti jį patyrus, skaitykite čia.

Vadovams rekomenduojame susipažinti su šiais patarimais. Daugiau žinių apie tai, kaip galite valdyti perdegimo riziką organizacijoje, galite rasti čia.

Kas yra perdegimas?

Tai – būsena, pasižyminti sumažėjusiu energijos lygiu ir išsekimo pojūčiu bei padidėjusiu atsitraukimu nuo darbo. Šią būseną lydi sustiprėjusios negatyvios nuostatos ir cinizmas, bei sumažėjęs efektyvumas darbe.

Perdegimas – tai ilgą laiką patiriamo, netinkamai valdomo streso darbe pasekmė. Nors perdegimą patiria darbuotojai, kaip individai, esminės perdegimo prielaidos – tai neatitikimai tarp darbo keliamų iššūkių ar reikalavimų, ir jo atlikimui reikalingų išteklių.

Perdegimas labiau tikėtinas, jeigu darbuotojas:

• kelia sau per didelius reikalavimus;
• nuolat galvoja, kad daro nepakankamai;
• jaučiasi netinkamu arba nekompetentingu;
• jaučiasi neįvertintu už pastangas darbe;
• susiduria su nepagrįstai aukštais reikalavimais;
• dirba darbą, kuris jam netinka.

Perdegimas yra ilgai trunkanti būsena, kuri gali pakenkti tiek sveikatai, tiek darbo rezultatams. Veiksmingiausias būdas spręsti perdegimo darbe problemą yra prevencija.

Perdegimas nėra liga ar sutrikimas. Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą vadina profesiniu reiškiniu. Naudojamas ir terminas „profesinis perdegimas“.

Kaip atpažinti perdegimą?

Perdegimas gali pradėti kenkti sveikatai gerokai iki tol, kol jo simptomai tampa akivaizdūs. Perdegimo ignoravimas padidina tikimybę susirgti depresija ar susidurti su kitais psichikos sveikatos sunkumais ar sutrikimais.

Pagrindiniai perdegimo simptomai yra šie:

• sumažėjęs efektyvumas ir energija;
• sumažėjusi motyvacija;
• dažnesnės klaidos;
• nuovargis;
• galvos skausmai;
• dirglumas;
• augantis nusivylimas;
• įtarumas;
• mažėjantys pasiekimai, ilgėjant darbui skiriamam laikui;
• atsitraukimas nuo darbo;
• neigiamas ar ciniškas požiūris į organizaciją, kolegas ar klientus.

Stiprus perdegimas taip pat gali vesti prie:

• bandymų slopinti išgyvenimus vartojant alkoholį ir kitas medžiagas;
• išskirtinio negatyvumo;
• žlugdančio nepasitikėjimo savimi, abejonių savo gebėjimais;
• suprastėjusios fizinės sveikatos;
• depresijos;
• sumažėjusio pasitenkinimo darbu;
• sumažėjusio produktyvumo.

Frazės, kurios gali slėpti besikaupiančius sunkumus

Darbuotojai, įveikę perdegimą, neretai pasakoja neigę problemos egzistavimą net jeigu girdėdavo pavojaus signalus iš artimųjų ar bendradarbių. Tarp teiginių, kurie gali slėpti tikrąją savijautą, dažnai pasitaiko šie:

• „Aš jaučiuosi gerai“
• „Stresą kelia tavo įkyrumas“
• „Man viskas patinka mano darbe“
• „Man patinka turėti daugiau darbo“
• „Esu tiesiog pavargęs“
• „Niekas kitas to nepadarys“
• „Nuo manęs priklauso viso projekto sėkmė“
• „Aš tikrai noriu būti naudingas“
• „Man viskas bus gerai, kai tai bus padaryta“
• „Tai praeis“
• „Turiu susigrąžinti geriausią formą“
• „Pasiimsiu atostogų ir viskas bus gerai“
• „Jei žmonės tiesiog leistų man dirbti savo darbą, viskas būtų gerai“
• „Problema ne manyje, o kituose“.

Dauguma žmonių, kurie neigia patiriantys kenksmingą įtampą ir prastą savijautą, tiki savo situacijos vertinimu, ir jų teiginiuose gali būti dalis tiesos. Nepaisant to, situacija gali kenkti jų sveikatai ir emocinei gerovei, ir reikia pokyčių. Problemos neigimas galiausiai priveda prie perdegimo.

Kiti straipsniai apie perdegimą:

Kaip apsisaugoti nuo perdegimo? Kaip atsigauti?

Kaip elgtis vadovui, norinčiam, kad komandoje nebūtų perdegimo?

Kaip sumažinti perdegimo riziką organizacijoje?

Parengta pagal:

Workplace Strategies For Mental Health