Kaip parodė „Gijų“ užsakyta Lietuvos dirbančių gyventojų apklausa, tarp darbuotojų, kurie organizacijos rūpestį emocine sveikata vertino 7 balais iš dešimties ar žemiau, 58% yra organizacijos „kritikai“.
Tarp darbuotojų, kurie organizacijos rūpestį emocine sveikata vertino 8 balais iš dešimties, ar aukščiau, organizacijos “ambasadoriai” sudaro beveik pusę.
Apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių emociniai sunkumai turėjo įtakos beveik pusės dirbančių žmonių darbingumui. Tačiau sunkumų kaina žmonėms ir organizacijai, tikėtina, dažnai lieka nematoma: trys ketvirtadaliai apie emocinius sunkumus per paskutinius 12 mėnesių nebuvo kalbėjęsi su savo tiesioginiu vadovu. Daugiau nei pusė apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad emocinių sunkumų atskleidimas gali pakenkti jų karjerai, beveik 60% teigė iš darbdavio jaučiantys lūkestį darbe visada elgtis „taip, tarsi viskas yra gerai“.
Rugsėjo 20-30 d. UAB „Spinter tyrimai“ vykdytoje reprezentatyvioje apklausoje dalyvavo 1010 respondentų nuo 18 iki 75 m. amžiaus. Dirbantys gyventojai atsakė į klausimus apie patiriamų emocinių sunkumų poveikį darbui, darbovietę, kaip geros arba blogos savijautos šaltinį, patiriamą organizacijos, vadovo ir bendradarbių rūpinimąsi emocine savijauta, su ja susijusias nuostatas ir kt.
Išsamesnę apklausos duomenų analizę ir „Gijų“ rekomendacijas galite rasti tyrimo ataskaitoje, kurią galime atsiųsti el. paštu. Rašykite gijos@gijos.lt, arba spauskite nuorodą žemiau.
Aiškios, sutartos, valdomos... kuo dar turi pasižymėti ribos, pasitarnaujančios emocinei gerovei komandoje?
Gyvename visuomenėje, kurioje pasakyti „jaučiuosi perdegęs“ yra norma, taip pat, kaip ir norma - dirbti nekreipiant dėmesio į perdegimo ženklus.
Grupes, dirbant organizacijos emocinės gerovės srityje, galima organizuoti siekiant įvairių tikslų. Nuo pasirinktų tikslų priklauso grupės sudėtis, darbo būdas, trukmė.
