Tyrimas: Susitelkti į emocinę gerovę vadovams tiesiog… apsimoka

Kaip jaučiamės darbe, ir su kuo apie tai kalbamės? Atsisiųskite 2023 m. rugsėjo mėnesį atlikto tyrimo rezultatus.

Jau tampa gražia tradicija, kad „Gijos“ kartu su partneriu „Spinter tyrimais“ kasmet atlieka Lietuvos gyventojų apklausą apie savijautą darbe. Šių metų rugsėjį atliktoje apklausoje dalyvavo 1013 Lietuvos gyventojai. Dalis klausimų užduoti tik dabartinėje darbovietėje ne mažiau nei tris mėnesius dirbantiems respondentams – jų buvo 668.

Visus tyrimo rezultatus galite atsisiųsti spausdami nuorodą straipsnio pabaigoje.

Santrauka:

• Organizacijų susitelkimas į emocinę savijautą gali padidinti produktyvumą: respondentų klausėme, kiek padidėtų jų produktyvumas, jeigu jų emocinė savijauta būtų labai gera. Atsakymų vidurkis – 26%.
• Gerai darbe besijaučiantys žmonės rečiau ketina keisti darbą: tarp gerai besijaučiančių aktyviai ieško darbo 8%, keistų darbą pasitaikius galimybei – 25%. Tarp tų, kurių savijauta bloga arba vidutiniška, darbo aktyviai ieško 15%, keistų darbą pasitaikius galimybei – dar beveik pusė (44%) respondentų.
• Net 89 % blogai ir labai blogai darbe besijaučiančių darbuotojų nerekomenduotų savo organizacijos kaip darbdavio (būdingas žemas eNPS).
• Susidūrę su emociniais sunkumais darbe, žmonės labiau linkę atvirai kalbėti su kolegomis (36%) ir vadovais (29%), nei su organizacijų siūlomais psichologais ir psichoterapeutais (5%).
• Tik apie trečdalis apklaustųjų teigia, kad vadovai visada arba dažniausiai žino apie emocinius sunkumus, su kuriais susiduria jų komandų nariai.
• Pusė apklaustų darbuotojų mano, kad jei vadovas atvirai kalbėtų apie savo emocinius sunkumus, jų akyse vadovo autoritetas tik padidėtų, 6% – kad sumažėtų, 47% – kad nepasikeistų.

Mūsų atlikto tyrimo duomenys liudija, kad susitelkę ties geresne darbuotojų emocine savijauta darbe, Jūs:

1. Galite padidinti produktyvumą

Tyrimo duomenimis, net 48 % apklaustųjų savo savijautą darbe apibūdino kaip vidutinišką, blogą ir labai blogą. Turbūt ir be aiškių paskaičiavimų būtų sunku ginčytis, kad tikėtina, jog gerai besijaučiantys žmonės dirba geriau. Bet kiek geriau? Tų, kurie nesijaučia darbe gerai, klausėme, kiek subjektyviai padidėtų jų produktyvumas, jei jie jaustųsi labai gerai. Paaiškėjo, kad vidutiniškai žmonės vertina, jog jų produktyvumas padidėtų beveik 26 %, jei tik jų savijauta darbe būtų labai gera. Nežinant organizacijų žemo produktyvumo kaštų, atlyginimų biudžetų ir kitų duomenų, neįmanoma pateikti tikslios „prastos savijautos kainos“, bet bendrąja prasme skaičiai iškalbingi – daugiau nei pusės gerai darbe nesijaučiančių darbuotojų produktyvumas galėtų padidėti net ketvirtadaliu, jei mes gebėtumėm geriau pasirūpinti jų emocine gerove organizacijose.

2. Galite sumažinti darbuotojų kaitą.

Mūsų atliktos apklausos duomenimis beveik pusė darbuotojų būtų linkę keisti darbą: jei pasitaikytų tokia galimybė (36 %) arba aktyviai jo ieškosi (11 %). Šiandien darbuotojų kaita ir įsitraukimas bei darbdavio rekomendavimo rodiklis (eNPS) yra dažno CEO ir vadovo tikslas bei veiklos rodiklis (KPI). Gera žinia apie galimybes glūdi ir čia. Iš surinktų duomenų matome, kad jei žmonės savo savijautą darbe apibūdina kaip labai gerą, jie daugiau teigia neketinantys keisti darbo (virš 70 %), tuo tarpu tarp tų, kurie savijautą apibūdina kaip labai blogą – net virš 40 % aktyviai ieškosi naujo darbo. Norite susitelkti ties darbuotojų išlaikymu? Panašu, kad viena iš galimybių vėlgi tikslingiau pasirūpinti darbuotojų savijauta.

3. Galite padidinti savo, kaip darbdavio, rekomendavimo rodiklį (eNPS).

Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, jog sistemingai susitelkus į darbuotojų savijautą darbdavio rekomendavimo rodiklį (eNPS) rekomendavimo rodiklį galima padvigubinti. Tik 31,8 % organizacijos kaip darbdavio nerekomenduojančių darbuotojų (detractors) savo savijautą apibūdina kaip gerą ir labai gerą, tuo tarpu tarp gerai ir labai gerai besijaučiančių darbuotojų yra net 79 % organizaciją kaip darbdavį rekomenduojančių ambasadorių (promoters).  Net 89 % blogai ir labai blogai darbe besijaučiančių darbuotojų nerekomenduotų savo organizacijos kaip darbdavio (būdingas žemas eNPS).

4. Galite efektyviau valdyti savo veiklą ir rizikas.

Tik 33 % atliktos apklausos dalyvių teigė, jog jų komandoje kam nors susidūrus su emociniais sunkumais vadovai visada ar dažniausiai apie tai žino ir bando ieškoto sprendimų. Tuo tarpu 47 % apklaustųjų teigia, kad vadovai apie tokius atvejus žino retai arba nežino visai. Tad beveik pusė atvejų lieka nežinioje, be galimybės vadovams kalbėti(s) ir ieškoti sprendimų. Nežinojimas tikrai nepadeda vadovams efektyviai valdyti, vadovauti ir valdyti visas su prasta ar bloga savijauta susijusias rizikas. Tad didesnis žinojimas tikrai įgalintų didesnį vadovų efektyvumą.

5. Galite sustiprinti vadovų autoritetą.

Rūpestis emocine savijauta ir atvira komunikacija gali sąlygoti ir labai daug emocinės grąžos vadovams. Tai – galimybė vadovams sustiprinti lyderystę bei savo, kaip vadovo/vadovės autoritetą. Net 47 % apklaustųjų teigia, kad jei vadovas atvirai kalbėtų apie savo emocinius sunkumus, darbuotojų akyse vadovo autoritetas tik sustiprėtų. Nerimauti, kad autoritetas sumažėtų dalinantis emociniais sunkumais vadovams irgi pernelyg nederėtų – taip mano tik 6 % apklaustųjų.