Ko imtis? Šeši kriterijai, padedantys atsirinkti veiksmingas emocinės gerovės iniciatyvas

Jeigu valdote neišsemiamą biudžetą, tuomet savo organizacijoje galite imtis visų įmanomų darbuotojų gerovės iniciatyvų vienu metu. Tačiau veikiausiai turite siekti pokyčių aplinkoje, kurioje riboti ištekliai verčia rinktis.

Nesvarbu, ar organizacijoje dar tik svarstote apie emocinės gerovės iniciatyvas, ar jau turite veikiančią gerovės politiką, prioritetų, krypčių, priemonių pasirinkimas yra ir rūpestis, ir tuo pačiu – proga padidinti sėkmės tikimybę, pasiekti geresnį efektą ir pasikloti tvirtesnį pagrindą tolesniems pokyčiams.

Susitelkite į aprėpiamą iniciatyvų kiekį ir skirkite laiko jų apsvarstymui. Žemiau rasite kriterijus, kurie padės susirinkti pasirinkimui reikalingą informaciją, įvertinti poveikį ir rizikas, apsispręsti ir pagrįsti pasiūlymus, kuriuos galbūt reikės teikti sprendimų priėmėjams.

  1. Tinkamumas: ar planuojami veiksmai atliepia situaciją, iššūkius, su kuriais susiduria organizacija, arba sutartus tikslus? Ar veiksmai suderinami su darbo tvarka ir normomis?
  1. Priimtinumas: kiek tikėtina, kad visos suinteresuotos grupės organizacijoje palaikys veiksmų įgyvendinimą?

Pageidautina, kad planuojami veiksmai:

        • duotų naudos visiems, atsižvelgiant į poreikių skirtumus;
        • būtų nesudėtingai paaiškinamas sprendimų priėmėjams;
        • būtų nesudėtingai iškomunikuojamas darbuotojams;
        • būtų nesudėtingai įgyvendinami.

Sprendimų priėmėjai gali atmesti idėjas, kurių įgyvendinimas jiems pasirodys pernelyg sudėtingas, arba trukdys siekti kitų tikslų. Siūlymai taip pat turi derėti su organizacijoje galiojančiais susitarimais, pavyzdžiui, kolektyvine sutartimi, egzistuojančiomis tvarkomis, politikomis ar pan.

  1. Prieinamumas: ar siūlomuose veiksmuose galės dalyvauti visi, nepriklausomai nuo darbo vietos ar gebėjimų? Egzistuoja nemažai aplinkybių, kurios gali riboti įsitraukimo galimybes, pavyzdžiui kalbos mokėjimas, įgūdžiai, pasirinktas formatas, laikas. Pasirinktos priemonės turėtų būti prieinamos visiems, nepriklausomai nuo asmeninių ypatumų ar gebėjimų.
  1. Veiksmingumas: kiek tikėtina, kad siūloma iniciatyva atves prie norimo ir pastebimo pokyčio?

Užtikrinkite, kad ryšys tarp veiksmų ir siekiamo rezultato būtų aiškus visiems. Įrodymus, kad priemonė veiksminga galite rasti gilindamiesi į kitur taikomas praktikas ar mokslinėje literatūroje. Sėkmei matuoti galite naudotis kuriais nors iš šių metodų ir rodiklių:

      • Dalyvavimas: matuokite, kiek žmonių dalyvavo jūsų inicijuotuose veiksmuose.
      • Elgesio pokyčiai: stebėkite, kaip keičiasi dalyvių elgesys. Žinokite iš anksto, kokio pokyčio siekiate, ir kaip iš dalyvių arba jų vadovų sužinosite apie pasikeitimus.
      • Nedarbingumas, absenteizmas: stebėkite nedarbo dienų skaičių prieš ir po veiksmų įgyvendinimo. Ieškokite pokyčių tendencijose.
      • Skundai, konfliktai – sekite skaičius per pasirinktą laikotarpį prieš ir po veiksmų įgyvendinimo.
      • Informuotumas – pasinaudokite darbuotojų apklausomis, kad nustatytumėte informuotumo lygį apie iniciatyvą arba siekiamus tikslus.
      • Dalyvių vertinimai – užduokite konkrečius klausimus apie patirtį, susijusią su iniciatyva.
      • Vadovų vertinimai – apklauskite vadovus apie pokyčius, atsiradusius dėl šio veiksmo.
      • Fokusuotos diskusijų grupės – suburkite dalyvius aptarti, kaip iniciatyva juos paveikė, ir pakvieskite pateikti pasiūlymus dėl tolesnių žingsnių.
      • Pasitenkinimo ir įsitraukimo tyrimai – įvertinkite, kaip keičiasi darbuotojų nuostatos ir požiūris į darbą.
  1. Efektyvumas: kokie ištekliai reikalingi siekiamam pokyčiui, ir kokios laukiamos naudos? Ar kaštų ir naudų santykis pakankamas, kad užtikrintų tvarų, ilgalaikį plano įgyvendinimą? Įvertinkite finansinius, organizacinius kaštus, taip pat laiką, kurį turės skirti visi proceso dalyviai. Palyginkite kaštus su naudos lūkesčiais: dalyvavimo, įsitraukimo rodikliais, įgytais gebėjimais, mažesne darbuotojų kaita ar paaugusiu produktyvumu.
  1. Sauga: kiek sėkmingai galite panaikinti arba suvaldyti kylančias rizikas? Nenumatytos pasekmės gali pasireikšti individualiu arba organizaciniu lygmeniu. Pavyzdžiui, netinkamas kalbėjimasis apie psichikos sunkumus ar sutrikimus gali sukelti aštrias reakcijas arba stigmatizuoti. Susidarykite galimų rizikų sąrašą ir pagalvokite, kaip jas valdysite.

 

Parengta pagal: Workplace Strategies for Mental Health

Kitos naujienos

Gaukite naujienas apie
emocinę gerovę darbe