Pasaulinė psichikos sveikatos diena mums primena apie šios srities svarbą organizacijose – visi norime jaustis gerai tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Tačiau stebuklų lazdelės, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, nėra.
Tuo, kas svarbu, verta rūpintis sistemingai, kryptingai ir nepaliaujamai. Mes tikime, kad strategiškas veikimas svarbiausiomis kryptimis atneša norimų rezultatų. Siūlome septynias tvaraus veikimo kryptis puoselėjant emocinę gerovę darbe.
- Visų pirma, svarbu valdyti įvairias rizikas: per dideli darbo krūviai, autonomijos atliekant darbus stoka, prasti santykiai, psichologinio smurto patirtys ir kiti rizikos veiksniai neigiamai veikia darbuotojų savijautą. Tokius rizikos faktorius, kaip smurto apraiškos, būtina eliminuoti pirmiausia. Kokių puikių emocinės gerovės išteklių besuteiktume, nevaldant rizikų, kitos priemonės bus menkai veiksmingos. Tai yra emocinės gerovės darbe bazė ir rūpesčio pradžia.
- Pasirūpinti visiems darbuotojams prieinamais paramos ištekliais: nuo psichologų konsultacijų iki vadovų teikiamos paramos, įvairių savipagalbos įrankių, žinių ir švietimo apie emocinės sveikatos svarbą ir rūpestį savimi bei kitais. Tai – nuolatinis darbas ir priminimas, kad emocinė gerovė yra svarbi kasdieninė darbo dalis.
- Galime efektyviai veikti tada, kai žinome, ką norime pasiekti – tam svarbu vykdyti stebėseną įtraukiant klausimus apie rizikas ir savijautą darbe į rutinines darbuotojų apklausas ar pokalbius. Tikslas – pastebėti spragas ir numatyti aktualius siektinus pokyčius, nuolat stebėti pokyčių dinamiką.
- Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas svarbus bendrai pasitenkinimui gyvenimu. Lanksčių darbo galimybių paieška, atliepiant tiek organizacijos, tiek darbuotojo poreikius itin svarbi organizacijos sėkmei ir darbuotojų emocinei gerovei užtikrinti.
- Žmonių emocinę gerovę stipriai veikia aplinka. Mums svarbus palaikymas, dėmesys ir paklausimas „Kaip tau sekasi?“. Tam reikalingas organizacijos, kaip bendruomenės ugdymas ir įgalinimas suteikti paramą kolegoms, ypatingai – kai iškyla darbinių ar asmeninių sunkumų. Verta vystyti savitarpio paramos priemones, pavyzdžiui, organizuoti savitarpio paramos grupes ar emocinės gerovės ambasadorių programą.
- Vadovų vaidmuo siekiant emocinės gerovės darbe yra kertinis. Emociškai saugi ir palaikanti lyderystė yra ugdoma. Įvairūs tyrimai rodo, kad tikslinga investicija į vadovų ugdymą įgalinant juos efektyviai veikti emocinės gerovės srityje, atsiperka dešimteriopai dėl mąžtančių kaštų susijusiu su darbuotojų neefektyvumu ar nebuvimu darbe bei mažesnės darbuotojų kaitos. Vadovų vaidmuo yra kritinis, kuriant atvirumu, savitarpio parama ir pagarba grįstą kultūrą organizacijose.
- Atvirumas apie emocinę savijautą yra visuotinis iššūkis dėl vyraujančių neigiamų kultūrinių nuostatų: apie savo asmeninius sunkumus negalima kalbėti darbe, reikia juos spręsti tyliai ir savarankiškai. Tokios nuostatos trukdo aptarti sunkumus ir ieškoti jų sprendimų kartu su darbuotoju. Taigi organizacijos kultūros ugdymas skatinant atvirą dialogą ir didinant tarpusavio pasitikėjimą – svarbus pamatas tvariam augimui ir klestėjimui.
