Terminai, padedantys geriau suprasti ir lengviau susikalbėti bendraujant apie emocinę gerovę ir psichikos sveikatą darbe.
Psichosocialinė rizika – neigiamų padarinių darbuotojų fizinei ir psichikos sveikatai rizika, kylanti dėl netinkamo darbo planavimo, organizavimo ir valdymo bei dėl prastų socialinių darbo sąlygų. Tarp psichosocialinės rizikos veiksnių yra per didelis darbo krūvis, nerealistiški terminai, vaidmens neapibrėžtumas, kontrolės stoka, konfliktai ir kt. Nevaldomi psichosocialinės rizikos veiksniai neigiamai veikia darbuotojų savijautą ir gali lemti psichikos sveikatos sunkumus ar sutrikimus.
Išsamiau:
Psichosocialinė rizika ir stresas darbe (Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra)
Įprasta manyti, kad aukšti rezultatai ir emocinė gerovė - tai skirtingos planetos, skirtingose orbitose. Tačiau tai nedera su realiomis vadovų patirtimis. Rezultatams ir komandos emocinei gerovei reikia panašių, dažnai – tų pačių dalykų.
Kaip parodė „Gijų“ užsakyta Lietuvos dirbančių gyventojų apklausa, tarp darbuotojų, kurie organizacijos rūpestį emocine sveikata vertino 7 balais iš dešimties ar žemiau, 58% yra organizacijos „kritikai“.
Organizacijose perdegimo išvengti galima, suprantant, kad perdegimo prevencija - pirmiausia organizacijos ir vadovų, o ne darbuotojų asmeninių pastangų objektas.
