Autorė: Karilė Levickaitė
Pastaruoju metu daug kalbame apie perdegimą darbo aplinkoje, ieškome priemonių ir sprendimų. Tačiau veiksmingas priemones galime pasirinkti tada, kai gerai suprantame pačią problemą ir jos tikrąją prigimtį.
Paprastai galvojame apie perdegimą kaip individualią asmens, darbuotojo problemą, kurią galima išspręsti naudojant paprastus metodus, tokius kaip „išmokti pasakyti ne“, daugiau jogos, meditacijų, gilaus kvėpavimo, bei atsparumo lavinimo.
Vis dėlto asmeninių, arba taip vadinamų pleistro ant žaizdos klijavimo strategijų, nepakanka. Perdegimas – tai darbo vietos problema. Asmeninės įveikimo praktikos gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti kovai su perdegimu organizacijoje.
Pasaulio sveikatos organizacijai oficialiai pripažinus perdegimą kaip darbo aplinkos fenomeną, atsakomybę už problemos įveikimą turėtų prisiimti ir organizacijos.
2018 metais, patvirtinus naują, 11-ąją Tarptautinės ligų klasifikacijos redakciją, Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia perdegimą: tai yra sindromas, sukeltas nevaldomo, arba nesėkmingai valdomo lėtinio streso darbo aplinkoje. Jam būdingi trys pagrindiniai elementai:
- energijos išsekimo ar išsekimo jausmas;
- padidėjęs kognityvinis atstumas nuo savo darbo arba negatyvizmo ar cinizmo jausmas, susijęs su darbu;
- sumažėjęs profesinis efektyvumas.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad perdegimas yra susijęs išimtinai su profesiniu, darbo kontekstu ir neturėtų būti taikomas apibūdinti patirčiai kitose gyvenimo srityse. Perdegimas priskirtas prie būsenų, kurios nėra apibrėžiamos kaip sutrikimas ar liga, tačiau egzistuoja pagalbos ar gydymo poreikis.
Dar 2016 metais, iki pasaulį iš esmės sujudinusių globalios pandeminių patirčių, Stanfordo mokslininkai ištyrė, kaip stresas darbo vietoje veikia viešąsias sveikatos išlaidas ir kokią įtaką daro mirtingumui JAV. Buvo aptikta, kad nevaldoma ir neigiamai žmogų veikianti darbo aplinka nusineša beveik 120 000 žmonių gyvybių kasmet. O įvertinus kasmet ekonomiškai – 190 mlrd. dolerių (5-8 proc. sveikatos apsaugos biudžeto).
2018 m. JAV atlikus apklausą, kurioje dalyvavo 7500 darbuotojų, buvo nustatytos penkios dažniausios perdegimo priežastys:
- nesąžiningas elgesys darbe;
- nepakeliamas darbo krūvis;
- vaidmenų aiškumo stoka;
- vadovų bendravimo ir palaikymo stoka;
- nepagrįstas laiko spaudimas.
Šis sąrašas aiškiai parodo, kad pagrindinės perdegimo priežastys slypi ne asmeniniame lygmenyje. Todėl galimybė išvengti perdegimo slypi strateginiuose, sisteminiuose sprendimuose, keičiant praktikas organizacijos mastu ir pasitelkiant į žmones ir jų tausojimą orientuotą lyderystę.
Gali kilti klausimas: o kaip tuomet su organizacijos vystymusi, profesinėmis ambicijomis, iššūkiais ir jų įveikimu? Gerų darbo sąlygų užtikrinimas visiškai nereiškia iššūkių eliminavimo.
JAV psichologas Frederick Herzberg yra žinomas dėl savo dviejų veiksnių teorijos. Ši motyvacijos teorija teigia, kad pasitenkinimą sukeliantys veiksniai yra skirtingi nuo keliančių nepasitenkinimą. Yra svarbu rūpintis jais abiem: šalinti nepasitenkinimo darbe priežastis (tokias, kaip darbo sąlygos, atlygis ir kt.) ir didinti pasitenkamo darbe perlaidas (paskatinimai, iššūkiai, kilimas pareigose, atsakomybė, laimėjimai). Autorius pavadino juos atitinkamai higieniniais ir motyvaciniais veiksniais.
Organizacijose perdegimo išvengti galima. Tam reikia geros organizacijos higienos: duomenų, padedančių įvertinti situaciją, išmintingo biudžeto ir užtikrinimo, kad psichikos sveikatos klausimai būtų įtraukti į organizacijos gerovės strategijas. Ypatingai svarbu šiuos veiksnius suprasti mūsų neramiais pandeminiais ar karo laikais. Organizuokite jogą, atsparumo treniruotes ir meditacijos praktikas – visa tai puikios priemonės psichikos sveikatai palaikyti. Tačiau, kai kalbama apie darbuotojų perdegimą, svarbu suprasti – tai pirmiausia organizacijos ir vadovų, o ne darbuotojų valdymo objektas.
