Verslas iš Marso, emocinė gerovė – iš Veneros

Įprasta manyti, kad aukšti rezultatai ir emocinė gerovė - tai skirtingos planetos, skirtingose orbitose. Tačiau tai nedera su realiomis vadovų patirtimis. Rezultatams ir komandos emocinei gerovei reikia panašių, dažnai – tų pačių dalykų.

Autorė: Milda Autukaitė

Turiu prisipažinti, nesu skaičiusi J. Gray knygos „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“. Žinau tik jos pavadinimą. Tačiau pastaruoju metu, bendraujant ir diskutuojant apie emocinę gerovę, bendraujant su įvairiomis organizacijomis, personalo specialistais ir vadovais, man vis prieš akis šis pavadinimas iššoka kaip metafora. Tik šiek tiek kitokia – „Verslas iš Marso, emocinė gerovė – iš Veneros“.

Aš iš Marso, tu iš Veneros?

Kai pradėjau savo profesinę karjerą dutūkstantaisiais, pamenu, kad tuo metu organizacijose  pradėjome labai daug kalbėti apie vertybes ir organizacijos kultūrą. Buvo gan naujai akcentuojama, kad organizacijoje labai svarbu įvardinti ne tik kokio rezultato siekiama tuo metu karaliavo balance score cards), bet ir koks elgesys yra įkūnijantis organizacijos verslo filosofiją, vertybes ir kultūrą. Grubiai tariant, kalbėjome apie tai, kad svarbu sutarti KĄ daryti ir KAIP? Pamenu, kad tuomet tikrai buvo sarkastiškai komentuojančių vadovų, kad „verslas yra verslas“, „gale dienos viskas susiveda į skaičius“, „pakalbam ir einam dirbti“. Tuomet apimdavo jausmas, kad verslas buvo iš Marso, organizacinė kultūra – iš Veneros. Tarytum šitie dalykai vyksta atskirai – sukasi (arba ne) verslas, kultūra – „gyvena sau“. Dažnai „ant popieriaus“. Tarytum organizacinė kultūra negali būti suvokiama kaip viena svarbiausių prielaidų Marso gyvenimui, rezultatui ir skaičiams užtikrinti. Ilgainiui šios planetos suartėjo ir dabar jau gan reta išgirsti, kad kas iš aukščiausio lygio vadovų abejotų kultūros svarba (kitas klausimas – kiek sistemiškai ją puoselėjam, bet čia atskira tema).

Tuo tarpu į Venerą atgulė kitkas – emocinė gerovė. Diskutuojant su vadovais apie lyderystę dažnai girdžiu klausimą – ką daryti, kad komandos sėkmingai įgyvendintų verslo tikslus? Ką daryti, kad užtikrintumėm emocinę gerovę?  Arba: jei susitelksim į emocinę gerovę, sukursim čia kažkokį SPA ir niekas išvis nedirbs. O tai kaip aš galiu būti reikli, jei sakau, kad man rūpi, kaip žmonės jaučiasi? Jaučiu, kad pokalbis su vadovais dažnai krypsta link to, kad reikia „pagrįsti ir įrodyti“, kad rūpintis gerove „verta“. Dažnai man antrina ir kolegos personalo ekspertai. Patarkit, sako, kaip vadovams argumentuoti, kad reikia rūpintis emocine gerove.

Tai girdint, man labai norisi iš Veneros šūktelėti skeptikams: ar Jūs nuoširdžiai tikite, kad prastai besijaučiantys žmonės geriausiai dirba ir įgyvendina ar net viršija tikslus? Prastai besijaučiantys gali būti labiausiai įsitraukę, efektyviausi ir rekomenduojantys savo darbdavį? Ar Jūs, valdydami įvairias organizacijos rizikas, tiesiog pasirenkate ignoruoti šią – pervargimo, neįsitraukimo, didesnio sergamumo ir didesnės kaitos riziką?

Kita vertus, aš manau, kad truputį suprantu, kodėl atsiranda skirtingos planetos. Dirbame labai daug. Nuolat kyla įtampų, neretai tikslai formuluojami vadovams, komandoms yra prieštaringi ir tai kelia įtampą. Kaip didinti efektyvumą ir rūpintis darbo-asmeninio gyvenimo balansu? Kaip parduoti dar daugiau ir užtikrinti, kad komandoje neišgyvenamas pernelyg auštas streso lygis? Kaip įdiegti įtampą keliančius pokyčius ir būti gerai vertinamiems kaip vadovams?

Esant tokiam kompleksiškumui ir užkoduotoms įtampoms natūralu yra skelti. Kad suvaldytumėm, susitelkiam į tai, kas atrodo svarbiausia – rezultatus, Marsą (šiaip ar taip, tenka pripažinti, kad sugriuvus verslui organizacijos tiesiog nebeliks), na, o viską, ką manome, kad reikia daryti papildomai – gerovę, išstumiame į Venerą. Jei išgirstame pasiūlymą pasirūpinti dar ir gerove, kyla fantazija, kad čia reikės daryti kažką papildomo, daug – to tikrai nesinori.

Tai suprasdama, visgi noriu pakviesti pagalvoti, ar tikrai vadovams, siekiantiems pasirūpinti ir emocine gerove, reikia kažką daug daryti papildomai?

Tam – paprastas pratimas, kurį su vadovais daug išsamiau diskutuoju savo vedamuose seminaruose ir susitikimuose.

Jūs esate vadovas? Jei taip, juo pratime ir likite, jei ne – įsivaizduokite, kad vadovaujate komandai.

Parašykite 3 dalykus, kurie yra patys svarbiausi užtikrinant komandos rezultato įgyvendinimą. Galvokite tik apie tai, kad svarbus rezultatas, niekas daugiau.

Dabar pamirškite rezultatą. Jis nesvarbus. Parašykite 3 dalykus, kurie svarbiausi užtikrinant, emocinę gerovę Jūsų komandoje.

Remiantis savo turėtomis diskusijomis ir patirtimi, spėju, kad įvardinsite beveik tuos pačius dalykus.  Galbūt prie tikslų daugiau akcentuosite KĄ, prie gerovės KAIP.

Bingo! Tiek sėkmingam komandos tikslų įgyvendinimui, tiek emocinei gerovei komandoje reikia panašių dalykų – skaidrios komunikacijos, aiškaus planavimo, tikslų pasiskirstymo, įtraukimo, nuolatinio grįžtamojo ryšio, bendradarbiavimo komandoje. Sąrašas tikrai ne baigtinis.

Nėra taip, kad verslas būtų iš Marso, o emocinė gerovė iš Veneros.

Svarbu tai, kaip ir kiek sėkmingi verslai siekdami ambicingų tikslų, pakeliui geba išlaikyti žmogišką ryšį ir santykį.

„Gijos“ siūlo mokymus komandų vadovams, kuriuose diskutuojame, sprendžiame, kaip vadovams siekti ambicingų tikslų nepametant emocinės gerovės. Daugiau informacijos apie šiuos mokymus rasite čia.