Svarbiausi terminai, padėsiantys geriau suprasti ir lengviau susikalbėti bendraujant apie emocinę gerovę ir psichikos sveikatą darbe.
Psichologinis smurtas – tai įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, kuriuo siekiama asmeniui padaryti neigiamą psichologinį poveikį. Tokiu elgesiu gali būti įžeidžiamas asmens orumas, sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar žeidžianti aplinka. Skirtingai nuo mobingo, psichologiniu smurtu gali būti laikomas ir vienkartinis veiksmas. Psichologinį smurtą nuo 2022 m. lapkričio 1 d. apibrėžia LR Darbo kodekso 30 str.
Išsamiau:
Smurto prevencija darbovietėje – ką privalo nuveikti darbdavys? (LRT.lt)
Bullying and incivility at work: An evidence review (The Chartered Institute of Personnel and Development)
Įprasta manyti, kad aukšti rezultatai ir emocinė gerovė - tai skirtingos planetos, skirtingose orbitose. Tačiau tai nedera su realiomis vadovų patirtimis. Rezultatams ir komandos emocinei gerovei reikia panašių, dažnai – tų pačių dalykų.
Kaip parodė „Gijų“ užsakyta Lietuvos dirbančių gyventojų apklausa, tarp darbuotojų, kurie organizacijos rūpestį emocine sveikata vertino 7 balais iš dešimties ar žemiau, 58% yra organizacijos „kritikai“.
Organizacijose perdegimo išvengti galima, suprantant, kad perdegimas - pirmiausia organizacijos ir vadovų, o ne darbuotojų asmeninių pastangų objektas.
