Terminai, padedantys geriau suprasti ir lengviau susikalbėti bendraujant apie emocinę gerovę ir psichikos sveikatą darbe.
Psichologinė krizė – būsena, susidaranti reaguojant į sunkią ir žmogui emociškai reikšmingą gyvenimo situaciją, dažniausiai lydimą netikėtų, staigių gyvenimo permainų. Neretai psichologines krizes sukelia su netektimi susiję išgyvenimai. Tai gali būti artimo žmogaus mirtis, taip pat skyrybos, socialinio statuso, vertybių, tikėjimo praradimas arba netektis kurioje nors kitoje reikšmingoje gyvenimo srityje.
Krizės būsenoje žmogus patiria neviltį, bejėgiškumą, baimę, įtampą, nerimą, prislėgtą nuotaiką. Tai – sudėtinga, skausminga patirtis. Krizės metu gali pasikeisti kasdieninis elgesys – miego, mitybos įpročiai, gebėjimas įveikti sunkumus, gali būti sunku atlikti kasdienines darbines užduotis, bendrauti su aplinkiniais. Krizę išgyvenančiam žmogui bendradarbių ir darbdavio palaikymas gali būti reikšmingas paramos šaltinis.
Išsamiau:
How to Manage an Employee Who’s Having a Personal Crisis (Harvard Business Review)
Mokantis atpažinti sunkumų ženklus ir apie juos kalbėtis, organizacijose vis dažniau įveikiamas atviro pasikalbėjimo barjeras, tačiau neretai atsiduriame kitame nežinomybės lygyje – kokia organizacijos, vadovo ar personalo specialisto rolė?
Kaip parodė „Gijų“ užsakyta Lietuvos dirbančių gyventojų apklausa, tarp darbuotojų, kurie organizacijos rūpestį emocine sveikata vertino 7 balais iš dešimties ar žemiau, 58% yra organizacijos „kritikai“.
Organizacijose perdegimo išvengti galima, suprantant, kad perdegimo prevencija - pirmiausia organizacijos ir vadovų, o ne darbuotojų asmeninių pastangų objektas.
