Kaip užeiti į tamsų kambarį? Įsijungiant šviesą.

Mokantis atpažinti sunkumų ženklus ir apie juos kalbėtis, organizacijose vis dažniau įveikiamas atviro pasikalbėjimo barjeras, tačiau neretai atsiduriame kitame nežinomybės lygyje – kokia organizacijos, vadovo ar personalo specialisto rolė?

Autorė: Karilė Levickaitė

Vaikščiojo išminčius dieną po kaimą ir sutiko žmogų savo kieme keturpėsčią kažko ieškantį. Paklaustas, ko ieškantis, žmogus papasakojo pametęs namuose adatą ir dabar jos ieškantis. Išminčius nustebęs paklausė:

–       Kodėl ieškai adatos lauke, žmogau, o namuose, kur žinai ją pametęs?

–       Todėl, kad lauke šviesiau – geriau matosi, – atsakė žmogus.

Visi atsiduriame tokiose situacijose, kai stengiamės ieškoti sprendimų ir atsakymų toje erdvėje, kur geriau orientuojamės ir suprantame. Tačiau rezultatų nepasiekiame, kol neįžengiame į erdvę, kurioje slypi tikrieji iššūkiai.

Psichikos sveikata ir emocinė gerovė organizacijose tampa svarbia ir matoma tema. Vystomos puikios iniciatyvos: suteikiama prieiga prie psichologo paslaugų, aktualios diskusijos, perdegimo prevencijos veiksmai, daugiau siekiama sužinoti ir išmokti, kaip užkirsti kelią psichikos sveikatos sunkumams, padėti darbuotojams jaustis gerai, darbingai. Šios iniciatyvos reikalingos saugant savo psichikos sveikatą ir puoselėjant savo kasdieninę savijautą. Nepaisant visų pastangų, organizacijose visada yra dalis žmonių, kurie kiekvienu momentu patiria prastas būsenas ar sunkumus susidurdami su kasdieninio gyvenimo uždaviniais, arba yra nedarbingi.

Atvirai apie tai kalbėti darbe vis dar yra nemenkas iššūkis, ypatingai – apie ilgalaikes ir itin sunkias patirtis. Atsiverti sunku, nes kultūriškai psichikos sveikatos sutrikimai siejami su gėdos, kaltės, atmetimo jausmais: „Jeigu pasakysiu, kas iš tikrųjų su manimi vyksta – patirsiu pažeminimą, jausiuosi nesuprastas, mane atleis iš darbo.“ Aplinkiniams neramu: „O jeigu suklysiu paklausdamas, ir žmogui viskas gerai?“, „Jeigu atsisakys kalbėti, nes tai asmeninis reikalas?“, „O gal apskritai tik dar labiau pakenksiu su savo paklausimu?“

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 6 darbingo amžiaus žmonių šiuo metu patiria psichikos sveikatos sutrikimų (2022). Vadinasi, organizacijose dirba žmonės, turintys sutrikimų, kurių būsena ar darbingumas skirtingais periodais gali būti geresnis ar prastesnis. Psichikos sveikata yra dinamiška, ji kinta – tai būdinga visiems be išimties.

Puoselėjant atvirumo kultūrą, mokantis pažinti sunkumų ženklus ir paklausti, organizacijose vis dažniau įveikiamas atviro pasikalbėjimo barjeras, tačiau neretai atsiduriame kitame nežinomybės lygyje – kokia organizacijos, vadovo ar personalo specialisto rolė teikiant paramą darbuotojui, patiriančiam psichikos sveikatos sunkumus, kaip bendrauti su pačiu žmogumi, jeigu reikia – su komanda. Ir, galiausiai, ko tikėtis? Neretai keliamas klausimas: ar darbuotojas pasveiks?

Darbo aplinkoje medicininės diagnozės mums gali būti svarbios tiek, kiek pats žmogus jas įvardina ir paaiškina, nes asmens sveikatos duomenys yra darbuotojo reikalas, vadovas ar darbdavys negali prašyti jų atskleisti. Be to, diagnozė neapibūdina žmogaus patirties, ši patirtis visada unikali konkrečiam žmogui.

Darbo aplinkoje mums palankesnė atsigavimo sąvoka. Atsigavimas vis labiau įsitvirtina ir psichikos sveikatos paslaugose. Tai reiškia, kad susitelkiama į asmeninę patirtį, gebėjimus ir stipriąsias puses bei teikiant paramą, kai jos reikia žmogui siekiant tikslų ar įgyvendinant užduotis. Medicininė pusė paliekama žmogaus ir jam paslaugas teikiančių specialistų nuožiūrai.

Atsigavimo sąvoka buvo pasiūlyta 1992 metais Bostone (JAV) reabilitacijoje dirbančio psichiatro William A. Anthony. Jis atrado, kad žmonės, patiriantys ilgalaikius psichikos sveikatos sutrikimus ir simptomus, jaučiasi ir gyvena geriau, kai susitelkiama į šias sritis:

• • Bendrystė, susietumas – asmeniniai ar bendruomeniniai santykiai.
  • Viltis ir optimizmas – asmeninės svajonės, siekiai, tikslai.
  • Savastis – asmeniniai pokyčiai, savęs priėmimas ir vertinimas.
  • Prasmė – asmeninis prasmės atradimas įvairiose gyvenimo sferose.
  • Įgalinimas – asmeninė atsakomybė, savo gyvenimo kontrolė, stiprybių puoselėjimas.

Darbo išlaikymas žmogaus gyvenime gali būti svarbus atsigavimui padedantis veiksnys, o darbdaviui, tikėtina, svarbu išlaikyti lojalų darbuotoją. Todėl atsidūrus situacijoje, kai darbuotojo psichikos sveikatos sunkumai keičia jo darbinę situaciją, svarbu veikti išmaniai:

• Neignoruoti pasikeitusio darbuotojo ar darbuotojos elgesio ženklų, proaktyviai asmeniškai pasikalbėti, paklausiant apie tai, kaip darbuotojas jaučiasi, kas vyksta, pasidalinti savo pastebėjmais ir jokiu būdu nesieti šio pokalbio su darbo vertinimo aspektais.
• Paskatinti darbuotoją kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, jeigu jis ar ji to nėra padaręs ar padariusi. Negalima vėliau kontroliuoti, kur jis ar ji konkrečiai kreipėsi, kokią diagnozę išgirdo, ir kokią pagalbą gauna– tai asmeniniai sveikatos duomenys. Žmogus gali pasidalinti pats, kiek jam ar jai tai leis asmeninės ribos.
• Aptarti, kokie darbo sąlygų pakeitimai reikalingi trumpuoju laikotarpiu, darbuotojui ar darbuotojai patiriant prastą būseną, nedarbingumo būklėje palaikyti kontaktą ir teikti paramą tais būdais, kurie darbuotojui ar darbuotojai yra priimtini.
• Patiriant ilgalaikius sunkumus darbe, ar grįžus po nebuvimo darbe, aptarti darbo sąlygų pakeitimus, kuriuos būtų galima pritaikyti, skatinant žmogaus atsigavimą ir siekiant gerovės darbe. Čia gali padėti Lietuvos organizacijoms dar mažai girdėtas įrankis, skirtas vadovui konstruktyviai bendrauti su darbuotoju ir spręsti susijusius su savijauta aspektus. Tai individualus gerovės planas, struktūruojantis vadovo su darbuotojo kalbėjimąsi apie psichikos sveikatą, padeda pasiekti tarpusavio sutarimus, padeda darbuotojui imtis veiksmų, siekiant darbe jaustis geriau. Vadovui individualus gerovės planas padeda geriau suprasti, kokią paramą ir kokia forma teikti.
• Stiprinti psichikos sveikatai palankią kultūrą organizacijoje, inicijuoti pokalbius apie psichikos sveikatą su komandomis, palaikyti psichikos sveikatai palankias švietimo iniciatyvas ir priminti apie organizacijos siūlomus išteklius ir pagalbą. Atvira ir palaikanti bendruomenė yra palanki visų organizacijos narių emocinei gerovei.

Apibendrinant – svarbu, kad rūpestis darbuotojų psichikos sveikata ir emocine gerove apimtų visus darbuotojus. Jų poreikiai yra skirtingi. Formuluojant psichikos sveikatos ir emocinės gerovės strategiją ar tikslus, reikia siekti, kad visi darbuotojai ir jų emocinės gerovės poreikiai būtų matomi. Dėl kai kurių iš jų svarbu eiti ieškoti atsakymų iš šviesaus lauko į kambarį. Tačiau tamsoje neklaidžiokime. Tamsiems kambariams apšviesti naudojame elektrą ir instaliuojame apšvietimą: ugdome vadovus ir suteikiame jiems priemones, reikalingas sprendžiant ne visada lengvas žmonių gyvenimo situacijas bei lydint juos atsigavimo keliu.